- Berta Banytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ketvirtadienio rytą pasirodžius informacijai, kad Minsko dispečeriai „Ryanair“ pilotą apie bombą įspėjo anksčiau nei patys gavo grasinantį laišką iš „Hamas“, šią situaciją vertinantis ekspertas neatmeta realios tikimybės, kad teroro aktas nutupdant lėktuvą buvo suplanuotas ne Minske, o Maskvoje.
Primityvi komunikacija
„Situacija – pakankamai akivaizdi. Operacija planuota ir net pradėta vykdyti ne Minske, o Maskvoje. Čia – Rusijos surengtas teroro aktas, apie kurį Baltarusijos pusę ir Aliaksandrą Lukašenką informavo paskutiniu momentu. Gali būti, kad net tada, kai įsitikino, kad Ramanas Pratasevičius įsėdo į lėktuvą, todėl Baltarusija nespėjo pasirengti“, – savo įžvalgomis su portalo kauno.diena.lt žurnalistais dalijosi Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius.
Pasak pašnekovo, pastarieji svarstymai jokiu būdu nereiškia to, kad visoje suirutėje, kuri prasidėjo nutupdžius „Ryanair“ lėktuvą Minske, visiškai nėra Baltarusijos kaltės. Tačiau esą aišku viena – Baltarusija komunikacijos prasme buvo visiškai nepasiruošusi nuo pat pradžių, nes dabar matyti, kad įvykiai tėra bandomi apipinti ir pateisinti įvairiomis „legendomis“. Tarp kurių ir, kaip tikinama, gautas laiškas iš „Hamas“.
M. Laurinavičiaus manymu, pastaroji detalė taip pat yra galimas įrodymas to, kad baltarusiai rengėsi skubiai ir dėl to neapgalvotai – pasirinko akcentą, kuris šiuo metu aidi pasaulyje – „Hamas“ konfliktą. „Jei tai būtų parengta, nebūtų daroma taip primityviai. Juk „Hamas“ pranešė, kad jie nieko panašaus nedarė. To buvo galima tikėtis iš anksto, nes šiai grupuotei tai visiškai nenaudinga. Aš visa tai vertinčiau kaip Baltarusijos veikimą labai suspaustuose laiko rėmuose“, – akcentavo jis.
Marius Laurinavičius/Asmeninio archyvo nuotr.
Rusija pakišo A. Lukašenką?
„Nei Rusijos, nei Baltarusijos KGB nėra kvailiai. Išvada viena – rusai baltarusius informavo per vėlai ir jie nespėjo pasiruošti savo legendų. O kodėl rusai informavo per vėlai, galima spėlioti, tačiau viena iš versijų – kad jie tai padarė specialiai, nes Rusijos vykdomose operacijose vienu metu siekiama daugybės tikslų, darant daugybę dalykų. Vienas jų yra nukreiptas į A. Lukašenką, kad jis būtų pakištas, į jį būtų nukreiptas visas dėmesys – tarptautinės bendruomenės pyktis“, – kalbėjo M. Laurinavičius.
Kodėl tai galėtų būti naudinga Rusijai? „A. Lukašenka tapo atstumtuoju tarptautinėje bendrijoje. Įtvirtinti tokį jo statusą, kaip galima manyti, yra vienas iš Rusijos tikslų. Tai gali būti susiję ir su kokiu nors A. Lukašenkos spyriojimuisi dėl dabar rengiamo valdžios perdavimo plano, kadangi Baltarusijos prezidentas vis bando kažką išsiderėti. Nors tai – tik spėlionės, tačiau tai, kas dabar įvyko su A. Lukašenka, Rusijai naudinga“, – svarstė Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas.
Vladimiras Putinas ir Aliaksandras Lukašenka/Scanpix nuotr.
Mainais atidavė asmeninį priešą
Pasiteiravus, kaip vertina faktą, kad nutupdytas būtent tas lėktuvas, kuriame su drauge skrido R. Pratasevičius, M. Laurinavičius spėjo, kad šiuo atžvilgiu Rusija taip pat viską apgalvojo – A. Lukašenkai į rankas atidavė jo asmeninį priešą vykdydami savo operaciją.
Rusai galimai iš anksto tikėjosi, kad kai pasakys A. Lukašenkai, kad R. Pratasevičius skrenda lėktuve ir Baltarusijos prezidentas su juo gali atitinkamai pasielgti, A. Lukašenka už to užkibs.
„Rusai galimai iš anksto tikėjosi, kad kai pasakys A. Lukašenkai, kad R. Pratasevičius skrenda lėktuve ir Baltarusijos prezidentas su juo gali atitinkamai pasielgti, A. Lukašenka už to užkibs. Šiuo atžvilgiu Baltarusijos prezidentas sudalyvavo rusų operacijoje, tačiau jis yra tik įrankis“, – sakė pašnekovas.
M. Laurinavičiaus manymu, jei tai būtų bendra Rusijos ir Baltarusijos operacija, A. Lukašenka būtų apie tai žinojęs iš anksto, kad Baltarusijos KGB agentai galėtų tam ruoštis.
„Tie žmonės, kurie sekė R. Pratasevičių, irgi aišku, kad tai buvo rusų agentai, o ne baltarusių. Kai jie įsitikino, kad jis iš tikrųjų įsėdo į lėktuvą, pranešė A. Lukašenkai. Kaip galima spėti, sakydami: „Lėktuvas skrenda, tu gali labai paprastai pasiimti jį sau“. A. Lukašenka tai ir padarė, o tik tada pradėjo galvoti, kaip tai pateisinti“, – galimą įvykių versiją piešė Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas.
Minskas laišką atsiuntė anksčiau
BNS skelbė, kad sekmadienį 12.30 val. „Ryanair“ lėktuvas įskrido į Baltarusijos oro erdvę. Kaip matyti iš dispečerių pokalbio su „Ryanair“ pilotais šifruotės, tą pačią minutę Minsko atstovai informavo lėktuvo ekipažą apie numanomą sprogmens grėsmę lėktuve.
12.33 val. dispečeris pranešė pilotui, kad laiškas su pranešimu apie sprogmenį buvo nusiųstas į keletą oro uostų. Jame rusų kalba rašoma: „Mes, „Hamas“ kariai, reikalaujam, kad Izraelis nutrauktų ugnį Gazos ruože. Mes reikalaujam, kad ES atsisakytų paramos Izraeliui šiame kare. Žinoma, kad „Delphi ekonomikos forumo“ dalyviai grįžta namo gegužės 23 dieną reisu FR4978. Šiame lėktuve padėta bomba. Jei jūs neįvykdysite mūsų reikalavimų, bomba sprogs virš Vilniaus. Allah Akbar“.
Tačiau, kaip išsiaiškino tiriamosios žurnalistikos centras „Dosjė“, tuo metu „teroristų“ laišką gavo tik Lietuvos oro uostai. Graikijos civilinės aviacijos valdyba pranešė, kad Atėnų oro uostas laiško apie galimą bombą nėra gavęs.
12.47 val. lėktuvas pakeitė kryptį ir pradėjo skristi į Minską. Oficialiame Baltarusijos Transporto ministerijos Aviacijos valdybos pranešime nepateikiamos detalės apie tai, kuriuo laiku buvo gautas elektroninis laiškas.
„Dosjė“ išsiaiškino, kad vartotojo Ahmed Yurlanov laiško kopija Minsko oro uosto elektroninį paštą (info@airport.by) pasiekė 12.57 val. vietos laiku. Tai yra – beveik pusvalandžiu vėliau, nei Minsko dispečerių perduotas pranešimas lėktuvo ekipažui.
Tuo metu A. Lukašenka trečiadienį kalbėdamas Baltarusijos parlamente teigė, kad pranešimas apie orlaivio užminavimą gautas Atėnų, Minsko ir Vilniaus oro uostų vienu metu. Po to, kai Minsko dispečeriai perdavė neva iš spectarnybų gautą informaciją apie sprogmenį „Ryanair“ pilotams, priimtas sprendimas nutupdyti lėktuvą Minske. Palydėjimui pakeltas naikintuvas MiG-29.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministerija parengė standartą ligoninėms: kaip pasiruošti galimoms grėsmėms?
Kilus ekstremaliai situacijai ar krizei šalies ligoninių skubios pagalbos, intensyviosios priežiūros, sterilizavimo, rentgeno ar kiti diagnostikos skyriai, operacinės, vaistinės bei laboratorijos turėtų būti aprūpintos elektros tiekimu mažiaus...
-
Lapkričio 24-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Lapkričio 24-oji, sekmadienis, 47 savaitė. ...
-
Nuo kitų metų startuos nauja Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo programa
Nuo sausio mėnesio startuos penkmetį truksianti naujoji Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo programa, praneša Lietuvos mokslo taryba (LMT). Programos, kuria siekiama vystyti lituanistinius tyrimus, finansavimui numatyta maždaug 22 mln. eurų. ...
-
Švedija prisijungė prie danų, po kabelių pažeidimo stebinčių kinų laivą Baltijos jūroje4
Švedijos pakrančių apsauga šeštadienį pranešė prisijungusi prie Danijos, stebinčios sąsiauryje tarp Danijos ir pietvakarinių Švedijos krantų sustojusį Kinijos krovininį laivą, kelioms šalims pradėjus tyrimu...
-
Kuri Kauno eglutė gražesnė: šių ar praėjusių metų?23
Nauja puošimo komanda Kaune šiandien paskleidė meduolių kvapą – Vienybės aikštėje įžiebta miesto eglė. Praeitais metais Kalėdos Kaune susitelkė ties lengvumo tema. Tada eglę puošė menininkė Jolanta Šmi...
-
Lietuvoje įžiebta pirmoji Kalėdų eglė: Kaunas pakvipo meduoliais, Kalėdų Senelis leidosi stogu75
Kauno Vienybės aikštėje įžiebta eglė – smaližių širdis tirpdančiomis dekoracijomis papuoštas kalėdinis medis ėmė skaičiuoti iki didžiųjų metų švenčių likusį laiką. ...
-
Restauruoti Prienų ir Kauno rajono miškuose rasti partizanų dokumentai19
Po metus trukusių darbų restauruota dalis Lietuvos partizanų Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Žalgirio rinktinių dokumentų. Dalies dokumentų, daugiau kaip 70 metų išbuvusių po žeme, nepavyko atkurti. ...
-
Naktį – žemiausia šaltojo sezono temperatūra: kur taip šalo?
Šią naktį išmatuota kol kas pati žemiausia 2024–2025 m. šaltojo sezono oro temperatūra, pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. ...
-
Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...
-
Siūloma griežčiau bausti narkotikų lindynių savininkus3
Būstų, kuriose platinami ir vartojami narkotikai ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, savininkus nuo kitų metų siūloma bausti griežčiau. ...