Pernai rugpjūtį ir rugsėjį ES atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje rūko 45 proc. vyrų, kai ES šis rodiklis siekia 26 procentus. Tuo metu rūkančių moterų Lietuvoje dalis mažesnė, lyginant su Bendrijos vidurkiu – 14 proc. (21 proc. ES).

Bendras rūkančiųjų skaičius, lyginant su analogiška 2017-ųjų apklausa, Lietuvoje sumažėjo 1 proc. punktu, ES ši tendencija buvo geresnė – 3 proc. punktai.

Tyrime, kurio duomenimis pirmadienį pasidalino Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD), iš viso apklausta 28 288 žmonės iš 27 ES valstybių ir Jungtinės Karalystės, Lietuvoje tyrime dalyvavo 1 008 respondentai.

Pasak tyrimo, didžiausia dalis rūkančiųjų Lietuvoje – 25-39 amžiaus grupėje – 39 proc. (ES vidurkis – 30 proc.), 15-24 metų amžiaus grupėje rūko lygiai ketvirtadalis asmenų (ES – lygiai penktadalis), 40-54 metų grupėje – 34 proc. (ES – 27 proc.).

Kaip ir visoje ES, Lietuvoje niekada nerūkę nurodė 55 proc. respondentų, anksčiau rūkė ir metė 17 proc. apklaustųjų (22 proc. ES).

Dažniau renkasi el. cigaretes, kaitinamą tabaką

Lietuvos gyventojai dažniausiai renkasi tabako gaminius, nors didesnė, nei ES, gyventojų dalis renkasi ir elektronines cigaretes: Lietuvoje 11 proc. visų apklaustųjų bandė rūkyti elektronines cigaretes (9 proc. ES), jas rūko dažniau jaunesni – kas ketvirtas 15-24 amžiaus jaunuolis.

Dar 13 proc. respondentų nurodė, kad yra bandę kaitinamojo tabako gaminius. ES šis skaičius mažesnis daugiau nei dvigubai – siekia 6 procentus. Kaitinamuosius tabako gaminius taip pat dažniau rūko 15-24 metų jaunuoliai – juos bandė 11 proc., o tarp 55 metų ir vyresnių gyventojų tokių buvo 3 procentai.

Vis dėlto didžioji dalis, t.y. 83 proc. rūkančiųjų nurodė, jog kasdien vartoja įprastines cigaretes (ES – 69 proc.), dar 22 proc. visų rūkančiųjų tvirtino kasdien rūkantys sukamąsias cigaretes – ES tokių buvo tik 2 procentai.

Lietuviai surūko daugiau nei ES

NTAKD direktoriaus Renaldo Čiužo teigimu, nors Lietuvoje, lyginant su ES, rūkančiųjų dalis beveik tokia pati, pastebima, jog žmonės šio įpročio atsisako dažniau.

Daugiau nei pusė rūkančių lietuvių – 27 proc. – metė rūkyti. Didžioji dalis rūkančiųjų yra 25-54 metų amžiaus vyrai. Visgi ekspertams nerimą kelia tai, kad lietuviai rūko didesniais kiekiais – vidutinis rūkantis lietuvis per dieną surūko 15,3 cigarečių,

„Daugiau nei pusė rūkančių lietuvių – 27 proc. – metė rūkyti. Didžioji dalis rūkančiųjų yra 25-54 metų amžiaus vyrai. Visgi ekspertams nerimą kelia tai, kad lietuviai rūko didesniais kiekiais – vidutinis rūkantis lietuvis per dieną surūko 15,3 cigarečių, kai ES vidurkis yra 14,2 cigaretės. Moterys per dieną surūko mažiau cigarečių, lyginant su vyrais, jaunesni tyrimo dalyviai taip pat rūko mažiau“, – sako R. Čiužas.

Įvertinus vidutinį amžių, kuomet pradedama rūkyti, pastebėta, jog ES šalyse rūkyti pradedama dar nesulaukus pilnametystės (17,8 metų). Lietuvoje rūkyti vidutiniškai pradedama beveik dviem metais vėliau –19,5 metų.

Tarp bandžiusių mesti rūkyti cigaretes, 11 proc. nurodė, jog šiam tikslui pradėjo vartoti elektronines cigaretes ar panašius prietaisus, 2 proc. – perėjo prie kaitinamojo tabako gaminių.

Per pastaruosius metus Lietuvoje kanapes rūkė panaši dalis gyventojų, kaip ir ES  – 6 proc. apklaustųjų (ES – 7 proc.).