„Nebegalime delsti ir laukti, Europos Sąjunga turi ryžtingiau vienyti šalis stabdant koronaviruso plitimą – tai akcentavau nuotoliniu būdu organizuotoje Europos Vadovų Tarybos sesijoje. Skambučio metu su Europos lyderiais nutarėme, kad šiuo metu pagrindinės veiklos kryptys yra viruso plitimo sustabdymas, medicininės įrangos įsigijimas, socialinių ir ekonominių pasekmių sprendimas, ES piliečių grįžimas namo ir vakcinos bei vaistų kūrimas“, – savo feisbuko paskyroje sako G. Nausėda.

G. Nausėda teigia, kad ES turi nedelsdama imtis priemonių, kad procesai ir procedūros taptų lankstesni, o sprendimai dėl medicininių priemonių tiekimo valstybėms narėms būtų priimami neatidėliojant.

„Bendri šių priemonių pirkimai vyksta per lėtai, tiekimas vėluoja“, – teigia jis.

G. Nausėda teigia, kad ES šalys turi bendradarbiauti, kurdamos vakciną.

„Esu tikras, kad, turėdami tokią inovacijų, technologijų ir talentų bazę Europos Sąjungoje, privalome aktyviau bendradarbiauti, kurdami vakciną. Tam turime visas prielaidas“, – teigia šalies prezidentas.

„Būtina ES vadovams sutelkti dėmesį į solidaus finansinio paketo ekonominėms ir socialinėms problemoms spręsti parengimą ne tik trumpuoju, bet ir ilguoju laikotarpiu. Taip pat būti pasiruošusiems priimti papildomas priemones. Be to, esu įsitikinęs, kad krizės valdymo planas tik viena medalio pusė, – būtina ruoštis ir pokrizinio laikotarpio iššūkiams ne tik ekonomikos, bet ir socialinių reikalų, aplinkosaugos, švietimo ir kitose srityse“, – teigia G. Nausėda.

G. Nausėda nuotoliniu būdu organizuotoje Europos Vadovų Tarybos sesijoje pareiškė, kad ES turi stiprinti koordinacines pastangas, stabdant viruso plitimą ir užtikrinant piliečių sveikatos apsaugą.

Skambučio metu sutarta, kad visiems valstybių narių vadovams dabar svarbiausi yra penki prioritetai: viruso plitimo sustabdymas, medicininės įrangos įsigijimas, socialinių ir ekonominių pasekmių sprendimas, ES piliečių grįžimas namo ir vakcinos bei vaistų kūrimas.

Skambučio metu didelis dėmesys buvo skirtas ekonominių ir socialinių pasekmių valdymui. Prezidentas paragino ES vadovus sutelkti dėmesį į solidaus finansinio paketo tiek trumpo, tiek ilgo laikotarpio ekonominėms ir socialinėms problemoms spręsti parengimą ir būti pasiruošusiems priimti papildomas priemones.

Šalies vadovas priminė, kad krizės valdymo planas tik viena medalio pusė, – būtina ruoštis ir pokrizinio laikotarpio iššūkiams ne tik ekonomikos, bet ir socialinių reikalų, aplinkosaugos, švietimo ir kitose srityse.

Europos lyderiai taip pat pasveikino Europos Komisijos iniciatyvą įsteigti „žaliuosius koridorius“ prie vidinių ES valstybių narių sienų siekiant, kad būtų užtikrintas nenutrūkstamas prekių tiekimas ir vidaus rinkos funkcionavimas.

G. Nausėda pažymėjo, kad dabar ES piliečių repatriacijos didžiausias iššūkis yra susijęs su piliečių grįžimu iš trečiųjų šalių. Šiuo klausimu tikimasi didesnio ES Išorinių veiksmų tarnybos ir ES delegacijų trečiosiose šalyse įsitraukimo.

Europos lyderiai sutarė, kad dezinformacijos rizika šiuo sunkiu Europai laikotarpiu auga, tad būtina įvertinti informacinių sistemų pažeidžiamumą ir sutelkti jėgas kovai su plintančiomis neteisingomis naujienomis. Labai svarbu, kad visuomenei būtų pateikta aiški ir teisinga informacija apie priimamus ES sprendimus bei jų įgyvendinimo pažangą.