- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sumaištis dėl privalomo testavimo gamybos įmonėse: darbuotojų atstovai sako, kad darbdaviai leidžia sau Vyriausybės nutarimus interpretuoti kaip nori, praneša LNK.
„Žmogus numatytu laiku ateina į medicinos kabinetą, jis atlieka greitąjį testą ir medicinos darbuotojas duomenis suveda į e. sveikatą ir tada žmogus grįžta į darbo vietą. Tai darome savo resursais, savo lėšomis, esame akreditavę savo medicinos punktus ir tai leidžia mums pratestuoti didelius srautus žmonių“, – aiškino „SBA Home“ personalo vadovė Samanta Garbenčienė.
Baldų gamybos įmonėje iš 4 tūkst. darbuotojų dėl COVID-19 testuojasi 800. Tai daroma darbo metu, įmonės specialiai įrengtuose kabinetuose, todėl darbuotojams jokių papildomų rūpesčių nekyla.
Tačiau ne visi taip uoliai rūpinasi naujosios tvarkos įgyvendinimu. Nuo rugsėjo 13 d., įsigaliojus prievolei ir gamybos įmonėms testuoti savo darbuotojus, kai kur kilo sumaištis.
Buvo toks konkretus atvejis, kai darbuotojai klausė, ar teisėtas darbdavio reikalavimas reikalauti galimybių paso darbo vietoje. Ne, neteisėtas.
„Darbdaviai interpretuoja Vyriausybės nutarimą taip, kaip jiems patinka. Pavyzdžiui, buvo toks konkretus atvejis, kai darbuotojai klausė, ar teisėtas darbdavio reikalavimas reikalauti galimybių paso darbo vietoje. Ne, neteisėtas“, – kalbėjo Lietuvos Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Imuniteto neturintys darbuotojai, kuriems testuotis privalu pagal Vyriausybės nutarimą, gali būti ramūs – jų testus apmoka valstybė. Galimybių paso darbdaviai prašyti negali, jis reikalingas tik pramogoms. Tokiu atveju, už testą susimoka pats gyventojas.
„Turėjome daug nesusipratimų, kuomet darbuotojai buvo neįleidžiami į darbo vietą tik dėl to, kad neturėjo neigiamo testo rezultato, nors darbuotojai turėjo įrodymus, kad jau yra užsiregistravę testavimui“, – sakė I. Ruginienė.
Darbdaviai sako palaikantys idėją testuoti darbuotojus, tačiau daugelis nesupranta, kodėl testuotis privalo ir gamybos įmonių administracijos darbuotojai. Tikina, jog sunku susigaudyti, kokių duomenų darbdaviai gali, o kokių negali prašyti darbuotojų.
Darbuotojai buvo neįleidžiami į darbo vietą tik dėl to, kad neturėjo neigiamo testo rezultato, nors turėjo įrodymus, kad jau yra užsiregistravę testavimui.
„Mes jau turime tam tikrų pareiškimų iš darbuotojų, kurie įspėja apie tai, kad jie pasinaudos galimybe, savo teise. Jeigu darbdavys, neduok Dieve, kažkur užrašys, nufotografuos tą dokumentą, jis jau pažeidė duomenų apsaugos mechanizmą“, – teigė Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.
Tikina, kad trūksta aiškios informacijos iš atsakingų institucijų. „Man atrodo, kad būtų žymiai paprasčiau, jeigu darbdavys gautų visą informaciją iš visuomenės sveikatos centrų arba iš Sveikatos ministerijos, kur labai aiškiai būtų parašyta: pas jus yra tiek ir tiek žmonių pasiskiepiję, tiek ir tiek žmonių prasitestavę, kad nereikėtų darbdaviui kamantinėti darbuotojų, kurie atsisako pateikti tuos duomenis“, – komentavo D. Arlauskas.
O maitinimo įstaigos sako, kad prie darbuotojų testavimo tvarkos jau priprato ir bėdų dėl to nebemato. Problemų dėl darbuotojų testavimo mažiau ir dėl didelio pasiskiepijusių skaičiaus.
„Beveik visi darbuotojai paskiepyti, 99 proc. visos įmonės paskiepyta. Viena darbuotoja dėl gretutinių ligų negali skiepytis“, – tikino restobaro „Meatbusters“ vadybininkas Mantas Taujanskas.
Sako, nors darbuotojai ir supratingi, tačiau būta ir tokių, kurie dėl testavimosi turėjo griežtą nuomonę.
„Po naujos įvestos tvarkos dėl skiepijimosi arba reguliaraus testavimo darbuotojams ši sistema netiko, bet jie savo noru atsisakė ir paliko įmonę“, – pasakojo M. Taujanskas.
Visi po rugsėjo 13 d. galvoja, kad galbūt yra kažkoks pokytis ir testavime.
Profsąjungos tikino, kad skundų dėl darbuotojų testavimosi tvarkos dažnai sulaukia iš vežėjų. Pastarųjų imunizacijos lygis – taip pat vienas prasčiausių. Nors konkrečių skaičių ir nepateikė, tačiau Vežėjų asociacijos generalinis sekretorius sakė, kad jų sektoriuje atsiranda vis daugiau sutinkančių skiepytis. Tiesa, kai kurie darbdaviai sutrikę, mat ieško to, ko nėra.
„Kai kurie vadovai sako, kad būtų gerai, kad Sveikatos apsaugos ministerija primintų, kad galioja ta pati tvarka, kuri ir buvo numatyta. Visi po rugsėjo 13 d. galvoja, kad galbūt yra kažkoks pokytis ir testavime“, – kalbėjo „Linavos“ generalinis direktorius Zenonas Buivydas.
Be naujai įtrauktų gamybos įmonių, periodiškai besitikrinančių, ar neserga COVID-19, sąrašas išlieka toks pat. Į jį patenka darbuotojai, kurie dirba arba teikia paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoms, švietimo srityje, vaistinėse, krovinių, tarptautinio vežimo, viešojo transporto ir keleivių vežimo srityje, laisvalaikio, pramogų, kultūros, meno, paslaugų teikimo srityje, viešojo maitinimo, mažmeninės prekybos, viešojo administravimo srityje, atlieka profesinę karo tarnybą, turi nuolatinį kontaktą su užsieniečiais. Visi į privalomąjį besitestuojančių darbuotojų sąrašą patenkantys privalo testuotis kas septynias ar dešimt dienų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ilginamas Vaiko teisių linijos darbo laikas: specialistai konsultuos šešias dienas per savaitę
Dėl per metus kone dvigubai išaugusio skambučių skaičius, nuo sekmadienio ilginamas Vaiko teisių linijos darbo laikas. Organizacija praneša, kad specialistai pagalbos ieškančius asmenis konsultuos šešias dienas per sava...
-
Griežtėja prašymų išduoti leidimus gyventi Lietuvoje sąlygos
Nuo sekmadienio griežtėja prašymų išduoti leidimus gyventi Lietuvoje pateikimo per išorės paslaugų teikėją sąlygos, į juos nuo šiol kreiptis gali tik tos valstybės piliečiai, kurioje veikia padalinys. ...
-
Pasienyje su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi – privaloma vilkikų registracija
Lietuvos pasienyje su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi sekmadienį įsigalioja privaloma išankstinė vilkikų registracija. ...
-
Vilniaus rotušėje atidaryta 22-oji Tarptautinė Kalėdų labdaros mugė
Vilniaus rotušėje šeštadienį vyksta 22-oji Tarptautinė Kalėdų labdaros mugė, organizuojama Tarptautinės Vilniaus moterų asociacijos su užsienio šalių diplomatinėmis ir verslo bendruomenėmis. ...
-
43 proc. gyventojų mano, kad Lietuvoje yra paplitęs seksualinis priekabiavimas prie moterų
43 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog šalyje vis dar yra paplitęs vyrų priekabiavimas prie moterų, rodo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atlikta apklausa. ...
-
Tvarkant Olando Kepurę pirmą kartą panaudotas molio ir žvyro mišinys
Klaipėdos rajone, Pajūrio regioniniame parke, sutvirtinant vieną lankomiausių Lietuvos kraštovaizdžių – Olando Kepurę – pirmą kartą panaudotas molio ir žvyro mišinys. ...
-
Prezidentas apdovanojo 20-ies geriausių „Lietuvos galios“ iniciatyvų autorius1
Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį su pirmąja ponia Diana Nausėdiene apdovanojo 20 pilietinės iniciatyvos „Lietuvos galia“ laureatų. ...
-
Su meile – nuo bendruomenės: Kauno senamiestyje suspindo eglutė8
16 metų pagrindinę Kauno eglę Rotušės aikštėje kūrusi menininkė Jolanta Šmidtienė šįkart pateikė improvizaciją: padabino eglę M. Valančiaus gatvėje. ...
-
Seserų benediktinių jubiliejus: kviečia džiaugtis kartu1
„Kasdien siunčiame maldas į dangų už kiekvieną žmogų“, – sako sesuo Gabrielė, priklausanti vienuolių bendruomenei, kuri dabar mini neeilinį jubiliejų. ...
-
Uostamiestyje įžiebta pagrindinė miesto eglė1
Šiandien Klaipėdoje įžiebta pagrindinė miesto eglė. Tūkstančiams miestiečių miestas padovanojo įspūdingą šventinį koncertą su žymiais šalies atlikėjais. Viso renginio metu užburiančius pasirodymus demonstravo šok...