Gal ir skamba, kaip sąmokslo teorijos, tačiau nutekinti duomenys rodo, kad „Facebook“, „Google“ ir „Amazon“ realiuoju laiku klausosi, ką kalbate šalia telefono, nešiojamojo kompiuterio ar namų asistento mikrofono.

Pripažįstama, jog minėtų bendrovių rinkodaros partnerė „Cox Media Group“ naudoja dirbtinį intelektą, kad surinktų ir analizuotų duomenis, o remdamiesi įžvalgomis, nukreipia tikslines reklamas tam tikriems žmonėms. Tiesa, kol kas sunku pasakyti, ar klausomasi nuolat, ar tik tam tikru momentu, pavyzdžiui, skambinant.

„Google“ atstovai Lietuvoje LNK žinioms atskleidė, jog „Cox Media Group“ jau pašalinta iš partnerių programos.

„Visi reklamuotojai privalo laikytis visų galiojančių įstatymų ir taisyklių, taip pat mūsų „Google Ads“ politikos, o nustačius reklamas ar reklamuotojus, kurie pažeidžia šią politiką, imamės atitinkamų veiksmų“, – rašoma „Google Lithuania“ atsakyme LNK žinioms.

Buvęs „Meta“ atstovas Baltijos šalims Mantas Povelauskas sako, jog technologijų bijoti neverta. Viskas skamba kur kas grėsmingiau nei yra iš tiesų.

„Nemažai fantastikos yra sukurta iš tos būtent srities, kaip ji veikia tobulai“, – teigė jis.

LNK nuotr.

Teoriškai, scenarijus, jog reklamos parenkamos pagal tai, apie ką kalbame, įmanomas, tačiau praktikoje esą sunkiai įsivaizduojamas.

„Labai dažnai tas pats „Amazon“ formuoja užsakymus arba rekomendacijas pagal tai, kas buvo padaryta užsakymuose, jūsų pirkimo krepšelyje, bet ne tai, ką pasakėte žodžiu“, – tvirtino M. Povelauskas.

Garso įrašai užima labai daug vietos. Be to, juose pilna pašalinių garsų, kuriuos sunku atskirti ir atpažinti.

„Manau, kad techniškai dar neturime tokių infrastruktūrinių pajėgumų, kad būtų galima analizuoti bendrą garso srautą“, – įsitikinęs buvęs „Meta“ atstovas Baltijos šalims.

Rinkti asmeninius duomenis, daryti garso įrašus ir juos saugoti draudžia įstatymai ir tam tikras Rinkodaros etikos kodeksas. Tačiau reikia atminti vieną dalyką.

„Kiekvieną kartą, kai naudojame prietaisus, kurie klauso arba įrašo mūsų balsą, ar tai būtų išmanus prietaisas, ar tai būtų išmanus telefonas, mes sutinkame su taisyklėmis. Niekas tikriausiai neskaito tų taisyklių“, – atkreipė dėmesį M. Povelauskas.

„Jeigu čia jums netinkamai buvo pateikta, kaip vartotojui, štai čia yra rūpestis ir problema. Ir galėtų būti neteisėta personalizuota reklama“, – aiškino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovė Goda Aleksaitė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kol kas panašių skundų vartotojų teisių gynėjai nesulaukė.

„Sąmoningumo laukas nėra toks didelis, kad skųstųsi, dažniau skundžiama į pašto dėžutę dedama nepageidaujama reklama“, – kalbėjo G. Aleksaitė.

Tiesa, kur kas didesnė tikimybė, kad tai, kokias reklamas matote, lemia ne jūsų pokalbių klausymasis.

„Labai dažnai tas vadinamas digital footprint (liet. skaitmeninis pėdsakas) – tai, ką mes veikiame internete, kai patys pažiūrime, jis mus nustebina. Pavyzdžiui, istorija, kokius tinklapius lankėme, kokius mes vaizdo įrašus peržiūrėjome“, – sakė M. Povelauskas.

Tiesa, personalizuotų reklamų niekas nedraudžia, jei sutikote, kad informacija apie jus būtų renkama.

„Pavyzdžiui, jūs ir aš savo atskiruose išmaniuosiuose įrenginiuose ieškome lėktuvo bilietų į Paryžių ir gauname skirtingas kainas. Net ir ten buvo pasakyta, kad tai yra įmanoma. Bet vėlgi, žiūrėkime iki tol žingsnį padėjome ir ar mūsų klausėsi, ar slapukus sudėjome“, – atkreipė dėmesį G. Aleksaitė.