Tuo siekiama užtikrinti, kad nekomerciniais tikslais į Lietuvą atvykę gyvūnai augintiniai mūsų šalyje nepasiliktų ir nebūtų neteisėtai parduoti ar perduoti naujiems savininkams.

Analizuodami ir vertindami turimus kontrolės ir stebėsenos duomenis, pareigūnai nustato atvejų, kuomet tie patys asmenys reguliariai ir gana dažnai deklaruoja muitinei (žodžiu, laikinojo įvežimo muitinės procedūrai) keliaujantys nekomerciniais tikslais su vis kitais gyvūnais augintiniais į Lietuvą.

Įtariama, kad įvežus gyvūnus šie asmenys juos parduoda ar perduoda naujiems savininkams. Specialistai pažymi, kad tokia veikla yra neteisėta ir užtraukia baudą nuo 900 iki 1500 eurų.  Gyvūnai augintiniai (šunys, katės ir šeškai), kurie į Lietuvą iš trečiųjų šalių įvežami pardavimui ar dovanojimui, perdavimui, turi atitikti keliamus reikalavimus. Būtina turėti Bendrą sveikatos įvežimo dokumentą (BSĮD), patvirtinantį, kad į ES teritoriją įvežamiems gyvūnams atlikta pasienio veterinarinė kontrolė ir jie atitinka visus ES taikomus reikalavimus.

Norintiems įsigyti gyvūnus augintinius specialistai rekomenduoja gerai apsvarstyti visus aspektus, nes įsigyjant neteisėtu būdu įvežtus gyvūnus augintinius rizikuojama nusipirkti neaiškios sveikatos bei kilmės gyvūną augintinį.

Taip pat gali tekti patiems susimokėti mokesčius registruojant tokius gyvūnus augintinius Lietuvoje. Patariama daugiau pasidomėti ir gyvūnų priežiūros, jų laikymo klausimais, o apsisprendus – pirkti tik iš oficialiai registruotų gyvūnų augintinių veisėjų.

VMVT ir Muitinės pareigūnai atkreipia dėmesį, kad nustačius apgaulingos prekybos gyvūnais atvejų, toliau tyrimas vykdomas bendradarbiaujant su kitų šalių kompetentingomis institucijomis ir Europos Komisija, vežėjams taikomos administracinės poveikio priemonės, o augintiniai gali būti grąžinti į jų kilmės šalis, sulaikyti arba netgi konfiskuoti.

Šiuo metu tokius atvejus tiriantys Europos Komisijos ekspertai patvirtina, kad nelegalia gyvūnų augintinių pervežimų į ES iš trečiųjų šalių veikla užsiimančių ir išaiškinamų asmenų veiksmai neapsiriboja vien tik Lietuvos Respublika.

Analogiškų atvejų nustato ir kitos ES valstybės - Latvija, Lenkija, Estija, Belgija, Prancūzija. Todėl artimiausiu metu Europos Komisijos ekspertų grupė turėtų parengti veiksmų planą, kaip tobulinti šiuo metu galiojantį ES teisinį reglamentavimą ir kontrolės mechanizmus.