– Jūs išskridote iš Lietuvos sveika?

– Taip, aš buvau porą kartų – prieš skrydį ir po skrydžio – pasidariusi testą. Jie abu buvo neigiami. 

– Jūs buvote pasiskiepijusi?

– Taip, aš esu du kartus pasiskiepijusi. 

– Nuskridote į Ispaniją ir oro uoste laukė dar vienas testas.

– Taip. Oro uoste atsitiktinai atrenka atskridusius žmones, juos testuoja. Mane atrinko, testavo greituoju testu ir lygiai taip pat jis buvo neigiamas. Nuvažiavau pas seserį, apkabinau, išbučiavau savo dukterėčią ir atrodė, kad viskas puiku. Bet jaučiau, kad kažkas lyg negerai gerklei. Dabar ruduo, žiema, tų ligų tikrai yra kitų, ne vien COVID-19. Kitą dieną man pakilo temperatūra, bet vakare sugalvojau, kad visgi reikia testą pasidaryti. Pasidariau naminį testą ir jis buvo teigiamas. Tada dariausi dar kartą – ir vėl teigiamas. Supratau, kad jau sergu.

– Ar buvo draudimas? Ar buvo aiškus kelias, kaip toliau judėti?

– Pirmiausia įsijungė mechanizmas, kad reikia namuose būti. Prisipažinsiu, kad man pakilo gana aukšta temperatūra ir laikėsi tokia kelias dienas. Tik po kelių dienų pradėjau galvoti: juk man reikės grįžti namo, reikės PGR testo, užsiregistruoti. Ir čia prasidėjo santykiai su valstybinėmis institucijomis. Sveikatos centre ne taip jau ir paprasta užsiregistruoti dėl to, kad daug kas nešneka ten angliškai. Galų gale, surado kažkokį vertėją. 

– Ar kreipėtės į gydytoją, kuris patvirtintų, kad tai būtent COVID-19?

– Pirmiausia reikia pasidaryti PGR tyrimą. Aišku, jis užsienyje kainuoja. PGR testą pasidariau ir man draudimas pranešė, kad jis nekompensuojamas dėl to, kad tai nėra būtinoji medicininė paslauga. Sužinojau, kad man reikėjo turėti Europos sveikatos draudimo kortelę. 

– Policija nevažinėjo, nesekė, ar esate namie?

– Ne. Pritrūko net ir paties sveikatos centro rekomendacijų: o kaip elgtis namiškiams? 

– Grįžote į namus. Kokia tvarka galiojo tuomet? Paskiepyta, bet jau ir persirgusi tuo pačiu. Kam reikėjo pranešti? Koks kelias buvo? Ar tai turėjo įtakos tam tikriems dokumentams, pavyzdžiui, galimybių pasui?

– Aš norėjau užregistruoti tą faktą, kad esu persirgusi, bet norint tai padaryti reikia eiti į polikliniką pas šeimos gydytoją. Man tai pasirodė truputėlį nelogiška.

– Ar buvo įmanomas telefoninis pokalbis nuotoliu?

– Jie pasakė, kad galima užsirašyti telefonu konsultacijai, tačiau dabar tos konsultacijos telefonu yra paliktos tik tiems, kurie karščiuoja ir kurie negali dėl sveikatos atvykti į polikliniką. Artimiausias telefoninis skambutis buvo gruodžio antroje pusėje, o nuvykti gyvai susitikti su gydytoja aš galėjau jau kitą dieną. Aš atradau kelią, kaip elektroniniu būdu pateikti. Kažkaip man pavyko sužinoti „Litexpo“ vakcinacijos centro elektroninio pašto adresą ir jie užregistravo. Jie paprašė atsiųsti savo asmens dokumento kopiją. Siųsti dokumentus elektroniniu paštu nėra labai saugu. Klausimas, kur po to padeda tuos dokumentus, kai jų nebereikia. Aš manau, kad kartais reikėtų tiems žmonėms, kurie kuria tas sistemas, patiems pabandyti pereiti per tą sistemą ir suprasti, kurioje vietoje jie užklius. 

Plačiau – reportaže.