Ką daryti, kad Rugsėjo 1-oji darbdaviams nesukeltų nepatogumų?

  • Teksto dydis:

Mokslo ir žinių diena, Rugsėjo 1-oji, Lietuvoje švenčiama jau 40 metų, o į atmintinų dienų sąrašą ji įtraukta dar 1997-aisiais. Tiesa, šiemet ji šiek tiek kitokia – rugsėjo 1 d. yra sekmadienis, o pastarąjį kartą savaitgalį ši diena išpuolė 2019 m. Dauguma ugdymo įstaigų rinksis mokslo metų pradžią skelbti pirmadienį, rugsėjo 2 d. Teisininkai pabrėžia, kad tokiu atveju tėvams vis tiek priklauso pusė laisvos darbo dienos. Verslui rekomenduojama iš anksto planuoti ne tik Rugsėjo 1-osios, bet ir visus kitus dirbantiems tėvams tenkančius laisvadienius.

Papildomas laisvadienis

Agnietė Venckienė, teisės įmonės „Sorainen“ ekspertė, advokatė, pabrėžia, kad jei rugsėjo 1-oji išpuola savaitgalį, o mokslo metų pradžia nukeliama į kitą dieną, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kas parašyta įstatyme.

„Įstatyme neįvardyta konkrečiai rugsėjo 1-oji, ten kalbama apie pirmą mokslo metų dieną. Čia reikėtų atsižvelgti į tai, kurią dieną konkreti ugdymo įstaiga laiko mokslo metų pradžia. Net jei kalendoriškai tai nėra rugsėjo 1 d., tėvams darbdavys turi suteikti galimybę į laisvą laiką pirmąją mokslo metų dieną būtent toje įstaigoje, kurią lanko darbuotojų vaikai. Jei darbuotojas atitinka reikalavimus, įstatymas nenumato teisės darbdaviui neišleisti tėčio ar mamos į vaiko mokslo metų pradžios šventę“, – sako A. Venckienė.

Pasak ekspertės, vaikus į mokyklas ar darželius išlydintiems tėvams priklauso mažiausiai pusė laisvos dienos, tačiau su darbdaviu galima tartis ir dėl viso laisvadienio. Tiesa, A. Venckienė pabrėžia, kad papildomas nedarbo pusdienis priklauso tik tiems dirbantiems tėvams, kurie jau nebeturi teisės į mamadienį arba tėvadienį ir augina vaiką iki keturiolikos metų. Pagal dabartinę tvarką, viena papildoma laisva diena (t. y. mamadienis arba tėvadienis) per tris mėnesius priklauso turintiems vieną vaiką iki dvylikos metų, o viena papildoma laisva diena per mėnesį – turintiems du vaikus iki dvylikos metų arba vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų. Tėvai, kurie augina tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, iš kurių bent vienas turi negalią, gauna dvi laisvas dienas per mėnesį.

„Vadinasi, pasinaudoti teise į bent pusę laisvos dienos pirmąją mokslo metų dieną gali tie tėvai, kurie augina vaiką nuo dvylikos iki keturiolikos metų arba vyresnį vaiką, tačiau turintį negalią. Tiems, kuriems vis dar priklauso mamadieniai ir tėvadieniai, juos turi ir išnaudoti norėdami palydėti vaikus į šventę“, – aiškina ekspertė.

Planuoti iš anksto

Kadangi įstatymas detaliai nereglamentuoja naudojimosi šia garantija procedūros, A. Venckienė rekomenduoja patiems verslams rūpintis, kad įmonės planai paskutinę akimirką nesugriūtų.

Įstatymas nenumato teisės darbdaviui neišleisti tėčio ar mamos į vaiko mokslo metų pradžios šventę.

„Darbdavys turėtų atkreipti dėmesį, kad darbuotojas savo planus pasinaudoti šiuo laisvu nuo darbo laiku apsvarstytų ir darbdavį informuotų ne paskutinę minutę. Siūlyčiau verslui elgtis proaktyviai: komunikuoti, kad artėja mokslo metų pradžia, susidėlioti, kas iš darbuotojų, kokiomis dienomis ir valandomis, joje dalyvaus ir dėl to negalės dirbti. Iš anksto pradėjus planuoti, dėlioti grafikus ir darbus, galima išvengti ir neigiamų padarinių pačiam verslui, ir potencialių nesusipratimų ar konfliktų su darbuotojais“, – pataria ekspertė.

Vidaus taisyklės

Pasak A. Venckienės, į personalo valdymo procesus atsakingai žiūrinčios įmonės neretai savo vidaus taisyklėse nustato, prieš kiek laiko darbuotojas turi pranešti apie norimą gauti mamadienį, tėvadienį ar kito pobūdžio laisvadienį. Įprastai bendrovės nustato vienos ar dviejų savaičių terminą, tačiau, atsižvelgiant į verslo pobūdį, jis gali būti ir ilgesnis.

„Kai visi prašymai dėl laisvadienių suplaukia paskutinę minutę, šalia ilgojo savaitgalio, penktadieniais arba pirmadieniais, labai sudėtinga organizuoti darbo krūvius. Pavyzdžiui, jei mamadienio arba tėvadienio prašoma paskutinę minutę, darbdavys gali atsisakyti juos suteikti būtent tą dieną, motyvuodamas objektyviomis priežastimis, pvz., kolegų atostogomis, tebesitęsiančiais aktyviais projektais ir pan. Konkrečios vidaus tvarkos nustatymas suteikia daugiau aiškumo visiems ir leidžia efektyviau planuoti tiek darbuotojų, tiek darbdavių laiką“, – tvirtina „Sorainen“ advokatė.

Ekspertai pabrėžia, kad įmonėms iš anksto svarbu planuoti ir atostogų grafikus, mat kai kuriais atvejais jie turi būti dėliojami prioriteto tvarka. Jei įmonėje rengiamas kasmečių atostogų grafikas, dalis darbuotojų turi pirmenybės teisę pasirinkti pageidaujamą atostogų laiką (pvz., nėščios darbuotojos, darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki trejų metų ir kt.). Be to, kai kurie darbuotojai turi teisę į didesnį atostogų dienų skaičių (pvz., 25 atostogų dienos priklauso vienišiems tėvams, turintiems bent vieną atžalą iki keturiolikos metų arba vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų).



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių