Oro linijų keleivių teisių gynimo ekspertas išskyrė penkis patarimus – vadinamąsias raudonas vėliavėles – keliaujantiems lėktuvais.

Svarbus pasirinkimas

B. Rimkus atkreipia dėmesį, kad pagrindinis oro linijų keleivių teisių gynimą reglamentuojantis teisės aktas – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004 – skrendant į ES šalis galioja tik tuomet, jei skrendama su ES registruotomis oro linijomis.

„Tai reiškia, kad, tarkime, grįžtant į Lietuvą lėktuvu iš trečiųjų šalių jų oro linijomis, ES reglamentas ir visa jame numatyta keleivių teisių apsauga negali būti taikoma. Pavyzdžiui, jei skrisite iš Dubajaus į Vilnių su Jungtiniuose Arabų Emyratuose registruotomis oro linijomis („Flydubai“ ar kt.) ir jūsų skrydis bus atšauktas arba vėluos, jums ES keleivių teisių apsauga negalios.

Tai svarbu turėti galvoje, nes tokiu atveju, jei skrydis sutriktų, galimybių gauti kompensaciją nebūtų. Dažnai trečiosios šalys visai neturi jokio keleivių teisių reguliavimo mechanizmo. Net šių metų balandžio pabaigoje įsigaliojęs JAV keleivių apsaugos mechanizmas yra silpnesnis, palyginti su ES. Apskritai ES galiojantis keleivių teisių reguliavimas yra labiausiai išplėtotas ir stipriausias pasaulyje, todėl šiuo požiūriu saugiausia yra skraidyti būtent europietiškomis oro linijomis“, – pažymi B. Rimkus.

Be persėdimų

Dar vienas patarimas, kuris gali praversti kelionės planavimo metu – jei tik yra galimybė, geriau rinkitės tiesioginį skrydį, o ne atskirus ar jungiamuosius skrydžius.

„Mūsų patirtis rodo, kad mažiausiai problemų keliaujant kyla skrendant tiesioginiu skrydžiu. Toliau saugumo skalėje rikiuojasi jungiamieji skrydžiai, bet jei tokios galimybės nėra ir vis dėlto tenka rinktis atskirus ir ne jungiamuosius skrydžius, vienas saugesnių variantų yra taip susiplanuoti kelionę, kad antrasis skrydis būtų tik kitą ar dar kitą dieną. Dalis keleivių renkasi tokį būdą, kai turi daugiau laiko ar skrenda per dar nelankytą miestą. Toks trumpas stabtelėjimas gali tapti visai smagiu kelionės akcentu, o kartu sumažėja ir tikimybė patirti nuostolių, jei skrydžiai vėluotų ar būtų atšaukti. Trijų valandų skirtumas tarp atskirų skrydžių tikrai nėra pakankamas, nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti labai patogu“, – teigia ekspertas.

Ankstyvas skrydis

Oro linijų keleivių teisių gynimo ekspertas B. Rimkus taip pat pataria rinktis kuo ankstyvesnį skrydį. Mat kuo anksčiau vyksta skrydžiai, tuo mažesnė tikimybė, kad jie vėluos ar bus atšaukti.

„Tai reiškia, kad prieš kelionę keltis teks gerokai anksčiau nei įprastai, bet jei jūsų skrydis vis dėlto būtų atšauktas, turėtumėte daugiau galimybių išskristi kitu skrydžiu dar tą pačią dieną“, – pažymi B. Rimkus.

Ankstyvieji skrydžiai labiau rekomenduojami ir dėl to, kad ryte paprastai būna palankesnės orų sąlygos.

Ankstyvieji skrydžiai labiau rekomenduojami ir dėl to, kad ryte paprastai būna palankesnės orų sąlygos – audros ir kiti skrydžiams nepalankūs meteorologiniai reiškiniai įprastai formuojasi jau įdienojus. Be to, ryte įprastai būna pailsėjusios ir lėktuvų įgulos. Lėktuvų pilotai ir kiti įgulos nariai taip pat turi nustatytus savo darbo laiko limitus ir kai dienos eigoje jie pasiekia savo darbo laiko ribą, skrydis gali būti atšauktas ar vėluoti vien dėl to.

Pravers programėlė

Pasak B. Rimkaus, ruošiantis skrydžiui taip pat rekomenduojama parsisiųsti oro linijų, kuriomis skrisite, mobiliąją programėlę.

„Oro linijų programėlėse dažniausiai greičiau atnaujinama informacija apie jūsų skrydį ir ji yra tikslesnė, be to, informacija per programėlę keleivius dažnai pasiekia daug greičiau nei kitais kanalais. Pasitaiko atvejų, kai keleiviai apie atšauktą skrydį per programėlę informuojami greičiau negu lėktuvo įgula“, – pastebi ekspertas.

Jis priduria, kad skirtingų oro uostų apkrovimas ir pajėgumai gali stipriai skirtis, todėl visuomet verta prieš skrydį pasitikrinti ir oro uosto skelbiamą informaciją. Pavyzdžiui, pasitikslinti, kada oro uostas rekomenduoja atvykti keleiviams su rankiniu ir kada – su registruotu bagažu.

„Vis sulaukiame keleivių skundų, kurie atvyksta prie įlaipinimo vartų, kai jie jau būna uždaryti, nors lėktuvas vis dar stovi ant pakilimo tako. Todėl visuomet rekomenduojame ignoruoti lėktuvo pakilimo laiką ir vadovautis vartų atidarymo bei uždarymo terminais“, – pabrėžia ekspertas.

Išsaugokite įrodymus

Jei atsitiktų taip, kad jūsų skrydis vėluotų arba būtų atšauktas, svarbu viską dokumentuoti – išsaugoti ir nufotografuoti visus kvitus, sąskaitas, įlaipinimo korteles, skambučių oro linijoms ekrano nuotraukas ir kt. skrydžio įrodymus. Jei naudojatės skrydžių bendrovių programėlėmis, atminkite, kad jose pateikiama informacija apie pasibaigusius skrydžius kartais pradingsta, todėl taip pat verta pasidaryti ekrano nuotraukas. Pasak B. Rimkaus, visi šie dokumentai pravers kreipiantis dėl kompensacijos.

„Jei skrydžiui sutrikus norite gauti kompensaciją, rekomenduojame nedelsti ir pateikti skundą kuo greičiau. Trumpiausias terminas yra du mėnesiai, kuris yra taikomas, pavyzdžiui, skrydžiams iš Švedijos. Kitose šalyse tokiems skundams senaties terminas gali svyruoti nuo vienų iki dešimt metų. Dažniausias terminas yra treji metai, įskaitant Lietuvą. Tačiau dėl ilgesnio termino keleiviai dažnai tik pralaimi“, – pastebi keleivių teises sutrikus skrydžiams ginančios organizacijos atstovas.