Be galimybių paso – net ir lauke, net ir toli nuo kitų papietauti nepavyks. Viena kavinė Vilniuj pasirinko tokį aptarnavimo modelį: turintiems galimybių pasą visos erdvės laisvos, jo neturintiems tenka ieškotis kitos vietos.

Šalia veikia ir įsileidžiančios be galimybių paso kavinės, bet čia reikalavimai – kaip per karantiną: prie staliuko ne daugiau kaip du asmenys arba vienos šeimos nariai, o lauke – ne daugiau kaip penki asmenys. Nevalgant privalomos kaukės.

Įmonėms, teikiančios maitinimo, grožio, apgyvendinimo paslaugas, teko priimti nelengvą sprendimą – dirbti su galimybių pasu, bet prarasti klientų, ar pasirinkti griežtus suvaržymus, bet priimti visus.

„Galvojome „už“ ir „prieš“, kaip čia bus. Nesame kažkokie nedraugiški ir siūlome mūsų svečiui pasiskiepyti ir atvykti po savaitės ar dviejų. Bet iš tikrųjų tikrai rizikuojame prarasti vieną ar kitą svečią“, – sakė restoranų „Drama burger“ vadovas Eimantas Lumpickas.

Kitų pasirinkimą veiklą vykdyti su galimybių pasu lėmė karti patirtis per abu karantinus.

„Prisimenant situaciją, kokia buvo daugiau nei prieš metus kovo mėnesį, kiek buvo nežinomybės, ar tu turėsi darbą, ar galėsi išlaikyti savo verslą, kiek tada reikėjo įdėti pastangų... O dabar, kai mes turime tokį pasirinkimą, dar pasakyti, kad jo negana, aš manau, yra tiesiog trumparegiška“, – teigė restoranų tinklo „Jurgis ir drakonas“ vadovė Odeta Bložienė.

Nuo rugpjūčio 16 d. paslaugas teikiančios įmonės Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) puslapyje privalo deklaruoti, kokiu – galimybių paso ar suvaržymų – keliu eis.

Dabar, kai mes turime tokį pasirinkimą, dar pasakyti, kad jo negana, aš manau, yra tiesiog trumparegiška.

„Kai įmonė nusprendė teikti savo paslaugas ar aptarnauti pirkėjus tik su galimybių pasais, iki rugsėjo 13 d. to sprendimo negali keisti ir mišraus būdo negali būti“, – aiškino NVSC Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Ingrida Skridailienė.

Viešbučiams leista elgtis lanksčiau.

„Viešbučiai taiko lankstų būdą, kad tie, kurie yra ir gyvena, gali pasilikti, vis tiek jau vasara eina į pabaigą, o naujos rezervacijos, kurios yra priimamos, kad ir nuo šitos ar kitos savaitės, kai kurie viešbučiai pasirinko galimybių pasą“, – kalbėjo Viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė.

Aiškėja, kad įmonių, norinčių priimti klientus su galimybių pasu, kol kas nėra daug.

„Tik dalis pasirinks dirbti su galimybių pasais. Ypač tos veiklos, kurios dabar turi labai griežtus reikalavimus, kaip viešojo maitinimo įstaigos“, – sakė I. Skridailienė.

Pirmąją naujos tvarkos dieną vos keli šimtai įmonių deklaravo pasirinkusios veiklą su galimybių pasu. Didžioji dalis – sostinės maitinimo įstaigos. Kirpyklos ir grožio salonai linkę dirbti laikantis griežtų saugos reikalavimų.

Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė sakė, kad dėl naujos tvarkos – labai daug nežinomybės: „Versle yra didžiulis pasimetimas, yra nežinomybė ir netgi desperacija. Tie, kurie skambina, sako: mes nesuprantam, kaip mes dabar turim dirbti“.

Tvarka paprasta, sakė visuomenės sveikatos specialistai. Tereikia pasirinkti, pagal kokią tvarką – laikantis griežtų reikalavimų ar vadovaujantis galimybių pasu – įmonė dirba. Jei bus pasirinktas pastarasis variantas, apie tai klientus privalu informuoti užrašu prie įėjimo. Bus rengiami patikrinimai. Pavyzdžiui, jei kavinėje, deklaravusioje veiklą pagal galimybių pasą, bus aptiktas klientas be tokio paso, kavinei grės bauda nuo 1,5 tūkst. iki 6 tūkst. eurų. Nuo rugsėjo 13 d. daugelis paslaugų bus prieinamos tik su galimybių pasu.