„Pristatėme ne tik planą, bet ir pažangą kiekvienoje plano pozicijoje“, – antradienį po uždaro Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio žurnalistams sakė ministras.

Anot jo, iššūkių gali kelti tik statybos darbai.

„Abejonės buvo išsklaidytos“

„Kol kas, kiek pateikė ministras informaciją, viskas vyksta pagal planą. (...) Nuomonė pateikta, kad sprendimai ir darbai laiko ašyje sutampa, kad turėtų spėti, bet svarstomas ir atsarginis variantas, jeigu kas nors užstrigtų ir būtų kitaip, negu suplanuota“, – patvirtino ir opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis.

NSGK pirmininkas Arvydas Pocius taip pat sakė, jog krašto apsaugos ministras per posėdį paneigė buvusio kariuomenės vado Valdemaro Rupšio išsakytus nuogąstavimus, kad Lietuva gali nespėti įrengti visos reikalingos infrastruktūros vokiečių kariams.

„Buvusio kariuomenės vado tam tikri nuogąstavimai buvo, kad kai kurie projektai dėl biurokratinių kliūčių, kitų dalykų, kaip žinoma, būna, kad nespėja laiku. Tos abejonės buvo šiandien išsklaidytos. (...) Vaizdas atrodo visai neblogas“, – teigė A. Pocius.

Vaizdas atrodo visai neblogas.

Anot L. Kasčiūno, atsarginis variantas numato, kad jeigu būtų nespėta ko nors pastatyti ir įrengti, būtų panaudota Lietuvos kariams skirta karinė infrastruktūra.

„Kalbant apie tam tikrus iššūkius, tai susiję su statybų tempais, čia gali būti klausimas, todėl atsirado pamąstymas, kad reikia turėti galimą laikiną atsarginį variantą, jeigu to prireiktų. Tarkime, infrastruktūra, kuri yra Vilniaus regione, kad ji galėtų būti laikinai perleidžiama naudotis Vokietijos brigadai“, – teigė krašto apsaugos ministras.

Buvęs krašto apsaugos ministras, NSGK narys Arvydas Anušauskas savo ruožtu BNS teigė, kad Lietuvos kariams skirtos infrastruktūros perleidimas vokiečiams būtų žalingas lietuvių tarnybai.

„Kai savo laiku pažadėjome sąjungininkams infrastruktūrą, bet ji nebuvo įrengta, tada reikėjo savo karių infrastruktūrą perduoti sąjungininkams, ir tai veikia karių moralinę būklę, todėl nesinorėtų, kad apskritai pereitume prie planų B“, – tvirtino eksministras.

Anot jo, statybose visuomet esama rizikos vėluoti, tačiau politikas pabrėžė, kad verslas pats suinteresuotas laiku baigti projektą.

L. Kasčiūno duomenimis, vokiečių karių dislokavimas vyks palaipsniui: šiemet į Lietuvą turėtų atvykti apie 200 Vokietijos karių, kitais metais jų jau būtų 800, 2026 metais turi pradėti dislokuotis batalionai. Pagal planą, apie 5 tūkst. karių ir civilių į Lietuvą turėtų būti atvykę iki 2027 metų pabaigos.

Laukia iki 700 vaikų

Pasak L. Kasčiūno, šiemet iš dalies pradės veikti ir vokiečių karių šeimoms reikalinga civilinė infrastruktūra.

„Jau nuo šių metų rudens viename Vilniaus darželių ims veikti vokiška vaikų grupė. Vienoje Kauno gimnazijoje atsidaro vokiečių vaikų klasė“, – tvirtino jis.

„Kadangi brigados kariai važiuos į Lietuvą laipsniškai, tą absorbavimą ir realų poreikį, kiek reikės mokyklų, klasių ar darželių, iš principo bus lengva modifikuoti pagal jų poreikį“, – tikino ministras.

Krašto apsaugos ministerijos skaičiavimu, su kariais ir civiliais darbuotojais į Lietuvą gali persikelti iki 700 įvairaus amžiaus vokiečių vaikų.

„Kadangi 20 proc. karių įsikurs Kaune, Rukloje, o 80 proc. Vilniuje, Rūdninkuose, Kaune turbūt užteks tik klasių, vokiečiai nori mokytis kartu su lietuviais, jie nenori izoliuotos aplinkos. Vilniuje turbūt bus poreikis vienai mokyklai ir vienam darželiui“, – svarstė L. Kasčiūnas.

Jis pabrėžė, kad už šios infrastruktūros įrengimą atsakingos savivaldybės bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

„Iki Vokietijos brigados priėmimo turime trejus su pusę metų, per tiek laiko pasistato ne tik mokykla“, – ministras atsakė į abejones, ar bus spėta pastatyti naują mokyklą sostinėje.

Tempas priklausys nuo Lietuvos

Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, Vilnius su Berlynu sutarė dėl nuolatinio Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje. Didžioji brigados dalis įsikurs Rūdninkų poligone, Šalčininkų rajone. Lietuva įsipareigojo parengti reikalingą infrastruktūrą.

Berlynas brigadą Lietuvoje planuoja dislokuoti iki 2027 metų. Vokietija yra sakiusi, kad perkėlimo tempas priklausys nuo Lietuvos pasirengimo priimti karius ir jų šeimas, sukuriant reikalingas sąlygas.

Krašto apsaugos ministerijos vertinimu, investicijos į vokiečių brigadai priimti reikalingą karinę ir treniravimosi infrastruktūrą galėtų siekti 800 mln. eurų.

Balandžio pradžioje į Lietuvą atvyko pirminis Vokietijos brigados Lietuvoje elementas. Kiek daugiau nei 20 karių įsikūrė Vilniuje ir yra atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą, karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.