Kariuomenės kūrėjai savanoriai tai nurodė atvirame laiške, kuriuo penktadienį kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen bei premjerę Ingridą Šimonytę.

„Atsižvelgiant į suprastėjusią saugumo situaciją regione bei kylantį grėsmių lygį, su dideliu susirūpinimu stebime Lietuvos krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vadovybės neatsakingumą ir veikimą, nepilnai įvertinant, dalinai ignoruojant akivaizdžius karybos ir technologijų pokyčius“, – kreipimesi penktadienį rašė jie.

Kariuomenės kūrėjų savanorių teigimu, krašto apsaugos sistemos vadovų sprendimai ir pasisakymai dažnai prieštarauja gynybos bei saugumo poreikiams.

„Susirūpinimą kelia akivaizdūs gynybos priemonių prioritetų ignoravimas, vertinat būtinybę kurį laiką gintis, galimai nesant NATO partnerių teikiamos gynybinės pagalbos. Nepakankamos oro gynybos, toliašaudės artilerijos ir jos šaudmenų atsargų, prioritetą teikiant brangioms ir, kaip rodo karo Ukrainoje pamokos, šiuolaikiniame kare nelabai efektyvioms karo priemonėms, taip pat nepakankamas efektyvių nepilotuojamų karo priemonių įsigijimas ar robotikos vystymas“, – aiškinama laiške.

„Taip pat nepateisinamas aukšto rango NATO ekspertų siūlymų bei rekomendacijų ignoravimas ar atmetimas, o abejingumas visuomenės iniciatyvoms kuria itin nepalankią pilietinę atmosferą“, – kreipimesi dėstė kariuomenės kūrėjai savanoriai, akcentuodami, kad valstybės gynybai reikalingi atsakingi lyderiai.

Laišką pasirašė buvęs Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus vadovas Artūras Skučas, Jonas Užusienis, Saulius Guzevičius, Raimondas Bučys, Tatjana Mačėnienė, Tomas Vaitkevičius, Stasys Sabalius, Gintaras Mačėnas, Andrius Pečkys, Alfredas Veleckis ir kiti.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) atsargos generolas Benas Hodgesas įspėjo, jog Rusijos puolimo atveju Lietuva turi būti pasirengusi bent dvi savaites gintis savo jėgomis. Pasak generolo, NATO 5-ojo straipsnio garantijos nėra automatinės – straipsnis aktyvuojamas politine valia. Todėl, pažymėjo jis, Lietuva turi būti pasirengusi atsilaikyti tol, kol atvyks sąjungininkų pastiprinimas.

Pastaruoju metu šalies partijos bei įvairios organizacijos pradėjo siūlyti būdus, kaip būtų galima padidinti lėšas krašto apsaugai. Tarp įvardinamų siūlymų – iniciatyva didinti pelno mokestį, pridėtinės vertės mokestį (PVM), pratęsti bankų solidarumo mokesčio taikymo terminą, ieškoti galimybių skolintis krašto apsaugai lengvatinėmis sąlygomis.

Krašto apsaugos finansavimas šiais metais sudarys 2,75 proc. nuo nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo BVP.