Paskutinės minutės sprendimas

Su kurso drauge Džesika nusprendėme išvykti pavasario semestrui, nors dėl šalies, į kurią vykti, ilgai neapsisprendėme. Rinkau informaciją ne tik apie universitetus ir jų siūlomas studijų programas, bet ir apie šalies saugumą, pragyvenimo sąlygas ir klimatą.

Kroatija mano sąraše atsirado paskutinę minutę. Nuvykusi į šią šalį supratau, kad tai buvo puikus sprendimas.

Kroatijoje studijavau Zagrebo universitete žurnalistikos studijas, nors Lietuvoje esu viešosios komunikacijos studentė. Paskaitos buvo įvairios – nuo itin įdomių iki jau girdėtų temų, tačiau kiekviena iš jų praturtino mano žinių bagažą.

Domėjosi Lietuva

Dėstytojai buvo supratingi, dažnai stengėsi palyginti dėstomus dalykus su „Erasmus+“ programos studentų patirtimis. Per paskaitas daugiau sužinojau apie dirbtinio intelekto naudą ir žalą, kodėl kalbų kaita pokalbiuose ne visiems žmonėms yra gerai įvaldoma ir kokios yra jos rūšys, kaip skaitmenizuojasi miestai ir kodėl populiarėja pastatai, kurie atspindi aplinkos vaizdą.

Vis dėlto Lietuvoje paskaitos man pasirodė kokybiškesnės – galbūt dėl kalbos barjero, nes ne visiems dėstytojams Zagrebo universitete anglų kalba buvo patogi.

Vienas iš dėstytojų Dario yra viešėjęs Lietuvoje ir liko sužavėtas mūsų šalies kultūra ir istorija. Tai tapo kasdienių pokalbių tema prieš paskaitas – jis klausinėdavo apie Lietuvą, lygindavo ją su Kroatija, o prie savo raktų turėjo lietuvišką Vyčio simbolio pakabuką.

„Jis puikiai reprezentuoja jūsų tautos didvyriškumą ir ryžtą. Ne kiekviena tauta gali pasigirti tokia sena ir išskirtine istorija. Lietuviai ypač gerbia savo kilmę ir aiškiai rodo, kad šalies istorija jiems yra svarbi ir reikšminga“, – teigė Dario.

Atsakomybė: Lietuvos ambasadoje Kroatijoje lietuviai buvo dažni svečiai, nes tuo metu vyko Lietuvai svarbūs rinkimai – Lietuvos Respublikos prezidento ir EP. / I. Salamakinaitės asmeninio archyvo nuotr.

Spalvingas studentų gyvenimas

„Erasmus+“ mainų studentai Zagrebe buvo šiltai priimti ir universiteto personalo, ir vietinių organizacijų. Jau pirmosiomis savaitėmis buvome kviečiami į įvairius renginius ir ekskursijas, kurios padėjo susipažinti su Zagrebu, jo kultūra, paveldu ir studentišku gyvenimu.

Kiekvieną pirmadienio vakarą mainų studentai susirinkdavo kavinėje, dalydavosi savo patirtimis ir istorijomis, kartu švęsdami įveiktą sunkiausią savaitės dieną. Turėjome galimybę susipažinti ne tik su Zagrebo, bet ir kitų vietos universitetų studentais.

Įsimintiniausias renginys buvo karaokės vakarėlis, surengtas kilniu tikslu – surinkti paramą moterims, kovojančioms su onkologinėmis ligomis. Šiame renginyje lietuviai išsiskyrė dainingumu, o paskutiniam vakaro pasirodymui mums buvo leista atlikti Silvester Belt dainą „Luktelk“, kuri pakėlė visą publiką ant kojų ir pelnė ovacijų.

Nors Baltijos jūra ir mūsų pajūrio pakrantės man kelia daug sentimentų, skaidrus mėlynas Adrijos jūros vanduo mane tiesiog užbūrė.

„Erasmus+“ programa atvėrė duris naujoms pažintims su studentais iš įvairių pasaulio šalių – net Kanados ir Turkijos. Artimiausiai susipažinau su prancūzais, italais, vokiečiais ir vengrais. Juos sužavėjo mano vaišės – iškepiau bulvinių blynų. Naujieji draugai stebėjosi sužinoję, kokią svarbią vietą lietuvių virtuvėje užima bulvės.

Ši programa ne tik praplėtė mano draugų ratą, bet ir suartino su kitais lietuviais. Susibičiuliavau su lietuviais iš skirtingų miestų, tačiau artimiausiais tapo vilniečiai Elzė, Erika ir Adomas.

Kartu su jais ne tik aplankėme žymiausius Kroatijos turistinius miestus, stebėjome saulėlydžius ir saulėtekius, kūrėme nepamirštamus prisiminimus, bet ir atlikome pilietinę pareigą – balsavome Lietuvos Respublikos prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimuose.

I. Salamakinaitės asmeninio archyvo nuotr.

Kvapą gniaužiantys vaizdai

Kroatijos kraštovaizdis – išskirtinis, gamta – nepaprasto grožio. Vos atvykusią mane apstulbino magnolijos – jų čia daug ir jos ilgai žydi. Nors Baltijos jūra ir mūsų pajūrio pakrantės man kelia daug sentimentų, skaidrus mėlynas Adrijos jūros vanduo tiesiog užbūrė. Niekada nesijaučiau tokia laiminga plaukiodama jūroje ir mėgaudamasi saule.

Mano širdį pavergė Rijeka. Nors tai nėra populiariausias turistų lankomas miestas, Rijeka išsiskiria savo ramybe, įspūdingais paplūdimiais ir jausmu, tarsi laikas čia sustoja. Rijekoje būtina užkopti į Trsato pilį – nuo jos atsiveria kvapą gniaužianti miesto ir įlankos panorama. Taip pat verta nuvykti į netoliese esantį Opatijos miestelį, kuris primena Monaką – čia ilgi pasivaikščiojimai pajūrio takeliais ir prabangūs pastatai sukuria ypatingą atmosferą.

Splite verta ieškoti kuo aukštesnės vietos, nuo kurios atsiveria nuostabus miesto vaizdas, ypač per saulėlydį. Reikėtų apsilankyti Diokletiano rūmuose ir bokšte, nors užlipti ten prireiks nemažai jėgų dėl daugybės laiptų. Ir, žinoma, verta pamatyti naktinį Splitą – jis vadinamas mažąja Ibiza, nes čia verda naktinis gyvenimas.

Būnant Zadare verta išsinuomoti katerį ar laivelį ir paplaukioti po netoliese esančias salas, kuriose dažnai sutinkama vos keletas vietinių ir yra daug nuošalių paplūdimių.

Splitas: įspūdingi jūros ir miesto panoramos vaizdai, atskleidžiantys Adrijos kraštovaizdžio grožį ir miesto žavesį. / I. Salamakinaitės asmeninio archyvo nuotr.

Zagrebo legendos

Zagrebas yra patogus miestas, kuriame veikia tramvajų tinklas, leidžiantis lengvai pasiekti tokias lankytinas vietas kaip Ban Jelačić aikštę, Kroatijos nacionalinį teatrą, Šv. Morkaus bažnyčią ir Maksimiro parką.

Jei nesinori naudotis viešuoju transportu, šias vietas galima pasiekti pėsčiomis. Tačiau norint aplankyti Medvedgrado pilį ar išsiruošti į žygius po šalia esančius kalnus, geriausia naudotis autobusu arba taksi.

Zagrebas žymus istorija ir kultūriniu paveldu. Vietiniai gidai rengia nemokamas ekskursijas po miesto centrą. Vaikščiojant Zagrebo senamiesčiu verta žinoti ir jį supančias legendas.

Viena žinomiausių legendų, aprašyta knygoje „Gričo ragana“, pasakoja apie raganų gyvenimą Griče, viename iš Zagrebo rajonų. Viena iš vietinių gyventojų bandė įtikinti žmones, kad raganos iš tikrųjų egzistuoja, tačiau tai atsisuko prieš ją – gyventojai pradėjo manyti, kad ji pati yra ragana, siekianti keršto. Dėl to miesto centre išlikusios tvirtovės sienos yra su spygliuotais rutuliais, kurie tariamai apsaugo nuo skraidančių raganų.

Man labiausiai įstrigo legenda apie miegantį Zagrebo drakoną. 1880 m. buvo didžiausias žemės drebėjimas, nuo tada gyventojai pradėjo kalbėti apie milžinišką žalią drakoną, kuris miega po miestu. Jo galva yra po Senamiesčiu, netoli katedros, o uodega tęsiasi iki rytinės miesto dalies. Kai drakonas pabunda, žemė ima drebėti.

Zadaras: pažinti salas laiveliu čia – būtinybė, o per saulėlydį verta paklausyti jūros ir vėjo vargonų. / I. Salamakinaitės asmeninio archyvo nuotr.

Kroatų svetingumas

Sakoma, kad kroatų nuotaika priklauso nuo oro – jei diena lietinga, jų nuotaika gali pablogėti, tad verčiau palikti juos ramybėje ir kaip visi vietiniai susirasti jaukią vietą ramiai išgerti kavos.

Nepaisant to, kroatai garsėja savo svetingumu – jie mėgsta bendrauti ir svečius priima kaip savo šeimos narius. Kroatai ypač vertina šeimą – tai pagrindinė jų gyvenimo ašis. Dažnai kelios šeimos kartos gyvena netoli viena kitos arba kartu, o vakarai ir šventės tampa progomis susiburti ne tik artimiausiems šeimos nariams, bet ir tolimiems giminaičiams.

Kroatai ypač vertina šeimą – tai pagrindinė jų gyvenimo ašis. Dažnai kelios šeimos kartos gyvena netoli viena kitos arba kartu.

Kroatai didžiuojasi savo tradicine virtuve. Nors šalyje kaip greitas užkandis yra paplitęs turkiškos virtuvės patiekalas burekas, panašus į lietuvišką čebureką, kroatai labiausiai didžiuojasi čevapčičiais ir įvairiais troškiniais.

Čia populiarus vynas, stiprus alkoholinis gėrimas rakija ir vietiniai desertai, tokie kaip rozata ir štrudelis. Pakrantės regionuose, ypač Dalmatijoje ir Istrijoje, vyrauja jūros gėrybių patiekalai.

Futbolas ir kitos tradicijos

Kaip lietuviai pamišę dėl krepšinio, taip kroatai – dėl futbolo. Tai patyriau, kai stebėjau Kroatijos rinktinės pasirodymą Europos futbolo čempionate – Ban Jelačić aikštė buvo pilna žmonių, susirinkusių stebėti rungtynių dideliame ekrane. Jei varžybos vykdavo darbo metu, visi akimirkai pamiršdavo savo reikalus ir susitelkdavo į futbolą.

Šiais metais kroatai aktyviai palaikė savo atstovą „Eurovizijos“ dainų konkurse – kavinės, parkai ir aikštės buvo pilnos žmonių, tikinčių, kad jų atstovas gali parvežti pergalę Kroatijai. Kai buvo skelbiami balsavimo rezultatai, aš pati vyliausi, kad laimės Kroatija, nes norėjau patirti tą džiaugsmą, kai šalis triumfuoja tokiame renginyje. Nors laimėti nepavyko, kroatai didžiavosi savo atstovu, o kitą dieną jam buvo surengtas iškilmingas sutikimas.

Teko dalyvauti ir tradiciniame universiteto bendrabučio organizacijos renginyje „Šarijada“. Čia studentai varžėsi įvairiose sporto šakose, tačiau svarbiausias buvo futbolo turnyras. Nugalėtojai iškeliavo ne tik su taure, bet ir su dideliu pasididžiavimu, kad jų komanda tapo geriausia bendrabutyje. Vakare visi susirinko kieme, kur vyko šokiai iki paryčių, skambant tiek tarptautiniams, tiek kroatiškiems hitams ir jų tradicinės muzikos akordams.

I. Salamakinaitės asmeninio archyvo nuotr.

Faktų kalba

• Kroatijai priklauso daugiau nei 1 200 salų, tačiau tik apie 50 iš jų yra apgyvendintos.

• Šalyje yra dešimt UNESCO pasaulio paveldo objektų, tarp jų – Dubrovniko senamiestis, Plitvicos ežerų nacionalinis parkas ir Diokletiano rūmai Splite.

• Ieškote originalių lauktuvių? Kaklaraiščiai yra puikus pasirinkimas, nes jie kilę iš Kroatijos, kur prancūzų kariai XVII a. pastebėjo kroatų naudotas dekoratyvines kaklaskares ir ši mada greitai paplito Europoje.

• Jei esate „Sostų karų“ fanas, apsilankykite Dubrovnike, kuris buvo viena pagrindinių filmavimo vietų. O jei patiko „Mamma Mia! Štai ir mes“, aplankykite Vis salą netoli Splito.

• Zagrebe verta aplankyti „Museum of Broken Relationships“, įkurtą 2006 m. Jis tapo tarptautiniu fenomenu dėl savo unikalios koncepcijos – jame eksponuojami asmeniniai daiktai, susiję su pasibaigusiais santykiais, kartu su istorijomis apie tuos santykius.

• Prieš ketverius metus Zagrebe įvyko 5,3 balo žemės drebėjimas, kuris stipriai paveikė miesto katedrą ir ji iki šiol yra rekonstruojama. Nors kai kurie pastatai dar apgadinti, didžioji miesto dalis jau atstatyta.

• Zagrebo Grič tuneliai, sukurti per Antrąjį pasaulinį karą kaip slėptuvės, šiandien yra populiarus turistinis objektas, kur lankytojai gali pasivaikščioti ilgais koridoriais.