Anot jo, įgyvendinant strategiją rengiamos priemonės apims ir galimybes nemokamai lankytis muziejuose šeimoms su vaikais, taip pat ketinama kurti specialų fondą kultūros paveldo tvarkymui, steigti simbolines kultūros ambasadorių pareigybes šalies reprezentavimui užsienyje.

„Kultūros strategijoje numatytas kultūros paveldo fondo sukūrimas. Jis sutelktų valstybės lėšas, skirtas kultūros paveldo objektų renovacijai ir apsaugai ir kartu padėtų pritraukti privačių rėmėjų lėšas, skatintų mecenatystę. Tokiam fondui, mūsų manymu, būtų galima rasti papildomų lėšų iš valstybės pusės“, – BNS sakė ministras.

Šiuo metu kultūros paveldo tvarkymui valstybė lėšų skiria per Kultūros paveldo departamentą, tačiau paveldosaugininkai nuolat priekaištauja, jog dėl nepakankamų lėšų pavyksta sutvarkyti tik nedaugelį svarbių objektų.

M. Kvietkauskas sako, kad tokį mechanizmą, skatinantį privataus verslo indėlį į kultūros paveldą, svarbu kurti nuogąstaujant, jog nuo 2020-ųjų Lietuvai gali mažėti ES parama.

Dar viena priemonių įgyvendinant strategiją – menininkų-kultūros ambasadorių programa, kuri, jo nuomone, galėtų paskatinti Lietuvos kultūros tarptautinę sklaidą.

„Kultūros ambasadorių programa yra žymiausių Lietuvos menininkų, pripažintų užsienio valstybėse, žinomų, kaip ten Lietuvą atstovaujantys veidai, programa, kuri suteiktų tam tikrą simbolinį statusą Lietuvą reprezentuojantiems menininkams užsienyje, įtrauktų juos nuosekliai į mūsų valstybės kultūros reprezentaciją“, – sakė jis.

Šeimoms – nemokami sekmadieniai muziejuose

Viena idėjų, dėl kurios preliminariai sutarta šią savaitę su nacionaliniais muziejais – kiekvieną sekmadienį nemokamai atverti duris šeimoms su vaikais.

„Kalbėjome apie nemokamą muziejų lankymą kiekvieną sekmadienį vaikams, lydimiems suaugusiųjų. Mūsų manymu, tai galėtų būti kiekvieną sekmadienį pradedant nuo ateinančių metų kartu siūlant labai geras edukacines, pažintines programas“, – pasakojo M. Kvietkauskas.

Anot M. Kvietkausko, šiemet kiekvieną paskutinį sekmadienį nemokamai atvėrus valstybinius muziejus visiems lankytojams, per tris dienas sausį, vasarį ir kovą juose apsilankė 105 tūkst. asmenų. Jo nuomone, tai rodo, jog iniciatyva pasiteisino.

M. Kvietkauskas sako, kad pati dešimtmečio kultūros strategija „Kultūra 2030“ bus pirmas ilgalaikis kultūros politikos dokumentas, kuriuo nustatomi esminiai valstybės vertybiniai principai ir prioritetai kultūrai.

Pakoreguotame dokumente, kurį Vyriausybė turėtų patvirtinti per artimiausius mėnesius, valstybės prioritetas skiriamas nacionalinės reikšmės kultūros plėtrai. Anot M. Kvietkausko, tai reiškia siekį, kad nacionaliniai teatrai, muziejai, koncertinės įstaigos „būtų lyderės ir ta lyderystė būtų užtikrinta „tinkamu finansavimu“. Pačios įstaigos rūpintųsi kultūros darbuotojų kompetencija, būtų atsakingos už „tam tikros kultūros srities raidą“.

„Strategija siekia sustiprinti kultūros ir visuomenės ryšį, kad jis būtų dinamiškesnis, intensyvus, kad kultūra įtrauktų skirtingas žmonių grupes – ir jaunimą (būtų sustiprintos edukacinės veiklos), ir miestuose, ir regionuose gyvenančius žmones, kad kultūra būtų jiems labiau pasiekiama. Kad ji būtų patraukli įvairaus amžiaus žmonėms“, – teigė jis.

Anot jo, vienas svarbesnių žingsnių bus ir ministerijoje parengto kultūrinio turizmo plano įgyvendinimas, kuriuo siekiama stiprinti kultūrinį turizmą tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu.

Pasiūlymų šiam strateginiam dokumentui laukiama iki kitos savaitės vidurio. Tikimasi, kad strategija bus patvirtinta iki vasaros.