„Radarai yra pajėgūs matyti tokio pobūdžio drono manevrus. (...) Čia jau palikime atvejo analizei, detalių tikslinimui, čia jau žodis pirmiausia latviams. Čia yra latvių atvejis, latviai turi pirmi pateikti informaciją. Mes žinome, ką matėme, žinome, kas vyko, bet latvių žodis pirmas“, – pirmadienį žurnalistams sakė L. Kasčiūnas paklaustas, ar Lietuva fiksavo aptariamą bepilotį orlaivį.

„Galiu nuraminti, kad tai nebuvo netikėta“, – pažymėjo jis.

Klausiamas, kokia turėtų būti Vilniaus reakcija, jeigu agresorės dronas pažeistų Lietuvos oro erdvę, L. Kasčiūnas tvirtino, kad tai turėtų būti kolektyvinis NATO sprendimas.

Ministras taip pat pažymėjo, kad dronui skrendant virš apgyvendintų teritorijų, turėtų būti priimtas sprendimas jį numušti, ir valstybės turi teisę vienasmeniškai priimti tokį sprendimą.

„Pirmiausia, tai yra konkretus bendras NATO sprendimas. Labai svarbu, kad tai būtų kolektyvinis viduje sutartas sprendimas. Kalbant apie kiekvieną situaciją, ji gali būti unikali. Svarbu, kai matai, kaip jis skrenda, ar jis gali dužti lauke, prie neapgyvendintų arba toli nuo tokių teritorijų. Nuo tokių detalių ir gali priklausyti reakcija“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Galiu nuraminti, kad tai nebuvo netikėta.

„Jeigu dronas sklando labiau koncentruotai apgyvendintoje teritorijoje ir jai kelia grėsmę, turi būti priimtas sprendimas jį numušti. Be abejo (šalys gali priimti tokį sprendimą – BNS)“, – pridūrė krašto apsaugos ministras.

Apie Latvijos incidentą jis nurodė naujų aplinkybių neturintis, palaikomas ryšys su latviais ir NATO.

„Pirmiausia, reikėtų sulaukti NATO diskusijos šituo klausimu ir dėl instrumentų, kokie gali būti taikomi. Man atrodo, tai, ką mes kaip valstybė darome, yra ta kryptis, kurią reikia plėtoti“, – teigė L. Kasčiūnas.

Pasak jo, tai yra įvairaus lygmens oro gynybos stiprinimas – naujų mobilių lenkiškų „Piorun“ trumpojo nuotolio ir artimojo nuotolio MSHORAD oro gynybos sistemų pirkimai.

„Noriu pasakyti, kad pirmas kontraktas jau yra sudarytas birželį (dėl MSHORAD – BNS), antras kontraktas dėl antros sistemos, tikrai pažangios, kuri gali padėti kovoti su tokiais dronais, bus sudarytas dar šį mėnesį, dabar esame finalinėje derybų stadijoje“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

„Ir stipriname savo vidutinio nuotolio oro pajėgumus, kuriuos jau galime pradėti naudoti dar su ilgesnėmis oro grėsmėmis. Jau turime vieną sistemą, kita sistema pakeliui, dėl trečios – finalinės derybų stadijos, jas užbaigti irgi planuojame šį rugsėjo mėnesį“, – sakė ministras.

Anot jo, oro gynybą turėtų stiprinti visos NATO valstybės, daugiau tokių sistemų reikėtų dislokuoti rytiniame Aljanso flange, svarstyti apie kitokius NATO oro policijos įgaliojimus.

„Daugiau oro gynybos NATO rytiniam flange, įvairaus pobūdžio oro gynybos. (...) Galima galvoti apie tam tikrą mandato suteikimą oro policijai kitokį. (...) Įvairūs sprendimai gali būti, bet pirmiausia tai yra latvių, rumunų, lenkų – šalių, kurios patyrė šituos incidentus – žodis. Mes juos remiame ir kai jie iškels iniciatyvą apie tai pasikalbėti, mes būsime šalia ir siūlysime aktyvius sprendimus“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Latvijos gynybos ministerija sekmadienį pranešė, kad rytiniame šios šalies Rėzeknės regione rastos iš Baltarusijos skridusio Rusijos karinio drono nuolaužos.

Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų vadas Leonidas Kalninis naujienų agentūrai LETA savaitgalį sakė, kad bepilotis orlaivis į Latvijos oro erdvę įskrido ankstyvą šeštadienio rytą ir iš karto buvo pastebėtas.

Anot L. Kalninio, pirminiais duomenimis, objektas Latvijoje neturėjo „priešiškų tikslų“ ar „konkretaus tikslo skristi į Latviją“.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda po incidento paragino stiprinti Baltijos šalių oro gynybą, pritaikyti rotacinį oro gynybos modelį, kaip sutarta NATO viršūnių susitikime Vilniuje.