„Manau, kad turėsime greitai gerų žinių ir apie rotacinio oro gynybos modelio tęstinumą, ir apie naujus planus“, – žurnalistams penktadienį Šiauliuose sakė ministras.

NATO pernai sutarė dėl rotacinio oro gynybos modelio Baltijos šalyse – tikėtasi, kad sąjungininkės vis atgabens oro gynybos ginkluotę į regioną pratyboms ar trumpalaikiam dislokavimui.

Dėl to su kitų šalių lyderiais reguliariai diskutavo tiek prezidentas Gitanas Nausėda, tiek krašto apsaugos bei užsienio reikalų ministrai.

Vis tik per per metus tik Nyderlandai dislokavo Lietuvoje sistemas „Patriot“.

Šių metų NATO viršūnių susitikime Vašingtone sutarta, kad rotacine oro gynyba Baltijos jūros regione turėtų rūpintis ir Aljanso karinė vadovybė, o ne tik pavienių šalių politikai.

„Tai reiškia, kad tai bus ne tik Baltijos šalių reikalas, ne tik Lietuvos dvišalių santykių su atskiromis valstybėmis reikalas, bet tai reiškia, kad ir NATO planuotojai turės savo plane integruoti šitą klausimą ir ieškoti būdų, kaip užtikrinti rotacinio oro gynybos modelio atsiradimą“, – teigė ministras.

Liepos 7–19 dienomis vykusių pratybų „Baltic Connection 24“ (BALTCON24) metu Lietuvoje beveik dviem savaitėms buvo dislokuota Nyderlandų oro gynybos sistema „Patriot“.

Manau, kad turėsime greitai gerų žinių ir apie rotacinio oro gynybos modelio tęstinumą, ir apie naujus planus.

L. Kasčiūnas sakė praėjusią savaitę vykusio NATO viršūnių susitikimo Vašingtone metu oficialiai Nyderlandų gynybos ministro Rubeno Brekelmanso paprašęs apsvarstyti galimybę, kad tokios kovinio rengimo treniruotės būtų galimos ir ateityje.

„Šita kovinio rengimo treniruotė, kuri pavyko, kuri labai sėkminga, naudinga abiem pusėms, mano požiūriu, yra tvirtas pamatas rotacinio oro gynybos modelio įgyvendinimui“, – teigė ministras.

G. Nausėda ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys, kalbėdami apie pratybas ir dislokuotą „Patriot“ sistemą, akcentavo atgrasymo svarbą.

„Svarbiausia, kad tikrai matau, jog daromi realūs žygiai stiprinant mūsų kovinę parengtį ir tai yra tik tai su vienu tikslu – atgrasyti mūsų priešus, nes geriausias būdas siekti taikos, yra sukurti tokią atgrasymo sieną, kad niekas nenorėtų ir net nebandytų per ją perlipti“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Tai yra labai rimta atgrasymo priemonė, tai yra tos ginklų sistemos, kurios užtikrina vieno iš mūsų mūšio funkcijų, tai yra vienetų apsaugos funkciją“, – teigė V. Rupšys.

Sunkumų įgyvendinti rotacinį oro gynybos modelį kyla dėl to, kad NATO šalyse trūksta ilgojo nuotolio oro gynybos ginkluotės, dalis jos tiekiama Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai.