Žaibas Aušros būstą akimirksniu pavertė nuolaužomis: kad dega mano namo stogas, rėkė kaimynai

Pirmąjį vasaros savaitgalį gamta pašėlo kaip reikiant: birželio antroji – pripažinta neramiausia šių metų diena Lietuvoje. Sinoptikai fiksuoja, kad sekmadienį būta apie 10 tūkst. žaibų išlydžių. Dėl žaibo Vilniaus regione užsidegė du namai. Kas pritraukia žaibą ir kaip apsaugoti savo namus?

Audra ir žaibai jaukius Aušros namus akimirksniu pavertė nuolaužomis.

„Aš tik išgirdau didelį triukšmą. Kaip sprogimas būtų, bet net nepagalvojau. Pradėjo kaukti visos signalizacijos ir nenustojo. Skambinau dėl signalizacijos, elektros, žiūriu, kas darosi. Apėjau, nieko nemačiau. Tik kaimynai po poros minučių jau rėkia, kad mano stogas dega“, – pasakojo sudegusio namo gyventoja Aušra.

Viename sostinės rajonų stovintis moters namas – pastatytas įduboje. Aplink ir aukštesni namai, ir bažnyčia, tačiau griaustinis trenkė būtent į Aušros namą.

„Iš karto į kaminą. Sakė ugniagesiai, kad pats židinys buvo prie kamino“, – teigė Aušra.

Žaibolaidžių ekspertai aiškina, kad nelaimė nutikti gali nepriklausomai nuo pastato aukščio. Tad geriausia apsauga – tinkamai įrengtas žaibolaidis.

Tam ir dedami žaibolaidžiai, kad jie, priėmę tą krūvį, sugebėtų nuleisti visą krūvį į įžeminimo kontūrą ir tokiu būdu apsaugotų namą.

„Tam ir dedami žaibolaidžiai, kad jie, priėmę tą krūvį, sugebėtų nuleisti visą krūvį į įžeminimo kontūrą ir tokiu būdu apsaugotų namą“, – aiškino žaibolaidžių specialistas Kęstutis Kvietkauskas.

Tačiau Aušrai svarbiausia rasti laikiną prieglobstį ir kuo greičiau atstatyti savo namus. Tiesa, klausimų daugiau nei atsakymų.

„Žalos negaliu registruoti telefonu, mane kreipia į savitarną. Sekmadienį visai nereagavo net pagalba namuose. Sako, tai ne tas, tai ne tas, galbūt ir ne tas, bet blogiausia tai, kad neieškoma kažkokių sprendimų“, – nurodė sudegusio namo gyventoja.

Lietuvos draudimas tikina, kad susisiekti įmanoma ir telefonu. Tačiau, kad žala bus atlyginta greitai, pažadėti sudėtinga.

„Jeigu sudega visas namas su turtu, tai viską inventorizuoti, aprašyti ir įvertinti užima laiko“, – pabrėžė „Lietuvos draudimo“ atstovas Saulius Abraškevičius.

Tačiau laikiną prieglobstį kompensuoti draudimas esą turėtų.

„Nenorėčiau gilintis ir komentuoti nežinodamas, kokia sutartis buvo pasirašyta, bet pagal standartinį modelį tokia paslauga yra suteikiama. Žmogui išmokama pinigų suma, kad jis galėtų gyventi, kol jo pirminis sudegęs būstas yra nenaudotinas“, – kalbėjo „Lietuvos draudimo“ atstovas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Sinoptikai suskaičiavo, kad sekmadienį buvo apie 10 tūkst. žaibų išlydžių. Ugniagesių duomenimis, šiemet Lietuvoje žaibo iškrovos sukėlė jau trylika gaisrų.

„Jeigu klimatas šils, orai bus karštesni, daugiau žaibuos. Kuo daugiau žaibų, tuo daugiau gaisrų dėl perkūnijos“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Aurimas Gudžiauskas.

Draudikai aiškina, kad tokios nelaimės ne pačios dažniausios, tačiau nuostoliai būna didžiausi.

„Statistinė išmoka gaisro atveju yra nuo 7 iki 8 tūkst. eurų, tai yra vidurkis, gali būti ir ženkliai mažiau, ir daugiau. Pernai metais didžiausia gaisro išmoka buvo 160 tūkst. eurų už gaisrą, kilusį gyvenamajame name“, – nurodė S. Abraškevičius.

Artimiausiomis dienomis karščiai ir liūtys ims trauktis.

Vis dėlto sinoptikai Lietuvos gyventojus ramina, kad kaitros iš Lietuvos jau traukiasi, o su jomis mažėja ir audrų, žaibų, krušos tikimybė.

„Artimiausiomis dienomis karščiai ir liūtys ims trauktis. Antradienis – tikrai sausesnė diena, lietaus tikimybė maža. Trečiadienį lietaus pasitaikys, tačiau tik vietomis“, – pasakojo sinoptikė  Ineta Daunoravičiūtė.

Gamtos stichijos prasiautė ir kitose Europos dalyse. Čekijos šiaurėje esančiame pilies parke į medį trenkęs žaibas sužeidė 18 žmonių, kurie slėpėsi nuo audros. Savaitgalį smarkios liūtys taip pat sukėlė potvynius Vokietijoje. Pranešta, kad vienas savanoris ugniagesys žuvo, kitas dingo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių