Pernai vasarą Lietuva uždarė taip pat du – Šumsko ir Tverečiaus – pasienio kontrolės punktus.

Lietuvos institucijos teigia, kad taip siekiama spręsti nacionalinio saugumo, kontrabandos, tarptautinių sankcijų pažeidimų problemas.

Su pasieniečių vadu ketvirtadienį uždaromame Lavoriškių pasienio kontrolės punkte apsilankiusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tvirtino, kad sprendimas leis ne tik geriau valdyti neteisėtą migraciją iš Baltarusijos ir kontrabandos srautus, bet ir sutelkti atsilaisvinusius pareigūnus įgyvendinant Rusijai ir Baltarusijai taikomas sankcijas.

„Šis sprendimas pasienio kontrolės punktų uždarymo yra vienas iš sprendimų iš viso komplekso, kas šiuo metu daroma Vyriausybėje, Vidaus reikalų ministerijoje, tam, kad suvaldytumėme rizikas, kurios kyla dėl padidėjusių migracijos srautų“, – tvirtino ministrė.

„Taip pat pasienio kontrolės punktų uždarymas leis mums užtikrinti geresnę kontrolę būtent sankcijų įgyvendinimo, leis mūsų visus resursus padidinti tam, kad sankcijų įgyvendinimas būtų dar geriau užtikrinamas“, – kalbėjo ji.

Nuo kovo 1 dienos taip pat nutraukiamas pėsčiųjų ir dviratininkų vykimas per Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktus, uždraudžiamas keleivių įlaipinimas ir išlaipinimas Kenos ir Kybartų geležinkelio pasienio kontrolės punktuose, išskyrus išimtinius atvejus, dėl kurių sprendimą priims Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Reguliarų tarptautinį keleivių vežimą autobusais vykdantiems Baltarusijos ir Lietuvos vežėjams išduodamų leidimų skaičių nuspręsta riboti iki 50 procentų.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja yra sakiusi, kad tokiais sprendimais statomos geležinės uždangos. Anot jos, dėl sienos kirtimo punktų uždarymo ir baltarusių izoliacijos naudos turės tik autoritariniai prezidentai Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas.

Valstybės saugumo departamentas pernai perspėjo, kad Baltarusijos žvalgyba bando verbuoti keliaujančiuosius tarp Lietuvos ir Baltarusijos.

Savo ruožtu A. Bilotaitė pabrėžė, jog Lietuva ir toliau išlaikys vadinamąjį humanitarinį koridorių „žmonėms, bėgantiems nuo režimo“, be to, anot jos, pastaruoju metu uždarius keturis, dar lieka du atviri pasienio punktai.

„Noriu pabrėžti, kad šiuo metu nėra uždaryti visi pasienio punktai – dar lieka du veikiantys. Bet svarbu pažymėti, kad kiti klausimai, kurie saugumo klausimai, kiti, susiję su mūsų infrastruktūra, su kontrabandos klausimu, problemos sprendimu, taip pat svarbūs mūsų valstybei ir mes imamės šių priemonių“, – kalbėjo ministrė.

Ji taip pat teigė, kad pasienečiams taikant atidesnes patikras, į Lietuvą dėl įvairių rizikų per du šių metų mėnesius nebuvo įleista apie 300 Baltarusijos piliečių, pernai per metus tokių buvo apie 800.

Kaip nurodo Vidaus reikalų ministerija, pernai per valstybės sieną su Baltarusija kelių pasienio kontrolės punktuose vykę asmenys tikrinti beveik 3,9 mln. kartų – ketvirtadaliu daugiau nei 2022 metais. Du trečdalius tikrintų asmenų sudarė Baltarusijos piliečiai.

Iš viso sieną su Baltarusija kirto beveik 62 tūkst. lietuvių – šis skaičius per metus sumažėjo 17,5 procento, bei 390 tūkst. Baltarusijos piliečių – apie 50 proc. daugiau nei 2022 metais.