Lietuviai vis labiau vertina kokybišką produkciją „iš lauko – ant stalo“

  • Teksto dydis:

„Tie, kurie paragauja mūsų ūkio kokybiškų produktų, visuomet sugrįžta. Džiugu, kad jau turime savo pirkėją, kuris moka atskirti, kur yra gera kokybiška mėsytė, sūris ar medus, o kur – masinės gamybos produktas“, – pasidžiaugia Kauno rajono ūkininkas Audrius Banionis. Pradėjęs nuo kelių kiaulių auginimo nedideliame sklype per daugiau nei dvidešimt metų ūkį išplėtojo iki 1600 ha daugiašakio ūkio, kuriame dalis užaugintos produkcijos yra sertifikuota ir žymima Nacionalinės maisto kokybės produktų (NKP) ženklu „Kokybė“.

Kainavo daug energijos ir jėgų

Ūkininkas A. Banionis buvo pirmasis, kuris sertifikavo kiaulių auginimą Lietuvoje. Tačiau jis augina ne tik kiaules, bet ir karves, vištas dedekles, turi bičių ūkį ir beveik 6 ha obelų ir kriaušių sodą, duonos kepyklą. Didžiuliame ūkyje yra atskiros galvijų ir kiaulių skerdyklos, pieno bei mėsos perdirbimo cechai.

„Mūsų visas ūkis, kaip sakau, – nuo lauko iki stalo. Tai reiškia, jog patys užsiauginame pašarą, auginame gyvulius, gauname pieno, mėsos, kiaušinių, medaus, obuolių, kriaušių ir visą produkciją parduodame tiesiogiai rinkai“, – pabrėžė vyras, neslėpdamas, jog išskirtinis NKP ženklas jam labai daug reiškia. Tai, sako, kainavę daug laiko, jėgų ir energijos, bet buvo verta to siekti.

Tie ūkio produktai, kurie pažymėti ženklu „Kokybė“, išsiskiria natūralumu, savo maistinėmis savybėmis bei aplinkos tausojimo aspektais. Jiems yra nustatyti tam tikri tręšimo, augalų apsaugos, produktų naudojimo apribojimai. Pavyzdžiui, kiaulės yra auginamos erdviuose garduose (po 4 kv.m.), joms duodami specialūs žaislai, kad būtų užimtos ir daugiau judėtų. Gyvuliai yra šeriami pašarais (žirniais, rapsais, pupomis, kukurūzais ir kt.), iš kurių 80–90 proc. yra užauginta pačiame ūkyje.

Pašnekovas neslepia, kad jam labai svarbus ūkio augimo tvarumas, kad būtų užtikrinamas jo žiediškumas. Jau dabar ūkyje užaugintos grūdinės bei ankštinės kultūros naudojamos kaip pašaras gyvuliams, šiemet pasėti linai praturtins pašarus Omega-3 polisočiosiomis rūgštimis, o ateities planuose – nuosava biodujų jėgainė, kuri leis efektyviau tręšti laukus, apšildyti pastatus bei būsimus šiltnamius. „Investicijos į ūkį saugo aplinką, nes išskiriama mažiau CO2. Siekiame tapti ūkiu, kuris neteršia aplinkos ir yra vienas pažangiausių šalyje. Be to, diegiamos inovacijos mažina produkcijos savikainą – visa tai yra pridėtinė vertė, kurią vertina pirkėjai“, – sakė A. Banionis, kuris neseniai lankėsi Prancūzijoje ir pas vietos ūkininkus gilinosi į brandintų sūrių gamybos paslaptis.

Kooperatyvas „Lietuviško ūkio kokybė“ bendradarbiauja su ūkininkais iš visos Lietuvos, kurie gamina daug NKP produktų, žymimu ženklu „Kokybė“.

Pasigenda sklandesnio bendradarbiavimo

A. Banionis neslėpė pasigendantis politinės valios ūkininkų atžvilgiu ir apskritai norintis daugiau valdžios atstovų dėmesio mūsų šalies nacionaliniam apsirūpinimui maistu. „Pavyzdžiui, daug kalbama, kad vaikų darželiams bei mokykloms reikėtų daugiau tiekti kokybiškos produkcijos tiesiogiai nuo lauko iki stalo. Tačiau trūksta išvystytos vieningos vaikų maitinimo sistemos. Žinoma, mes bendraujame su keliais darželiais, bet to neužtenka. Dokumentacija yra labai griežta, žodžiu, labai sudėtingas viso to kelias. Norėtųsi daugiau valdžios dėmesio, kad būtų skiriamas prioritetas vaikų maitinimui, kad kuo daugiau darželių bei mokyklų būtų aprūpinti kokybiškais sertifikuotais maisto produktais. Juk mes turime išskirtinės kokybės lietuviškus maisto produktus. Tačiau kol kas pasigendame sklandaus bendradarbiavimo“, – kalbėjo ūkininkas.

Mindaugas Maciulevičius / Asmeninio archyvo nuotr.

Vertina tai, kas tikra ir natūralu

Dalis A. Banionio ūkio produkcijos parduodama keliose parduotuvėse Jonavoje ir Kaune, dalis eksportuojama į Didžiąją Britaniją ir Airiją, visgi didžiausią asortimentą ūkininkas realizuoja per žemės ūkio kooperatyvą „Lietuviško ūkio kokybė“, kuris rūpinasi daugiau kaip 500 natūralaus ir šviežio maisto tiekėjų produkcijos realizacija. Šio kooperatyvo iniciatyva Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose veikia mobilieji ūkininkų turgeliai. Nemaža dalis produkcijos būna pagaminta ar užauginta pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą ir žymima ženklu „Kokybė“. „Labai vertiname šiuos ūkininkų turgelius, nes tiek mums, tiek pirkėjui labai svarbus tiesioginis bendravimas. Per daugelį metų jau vieni kitus pažįstame. Turime pastovius klientus, kurie nuolatos sugrįžta. Kai žmogus sako, jog valgo mūsų maisto produktus ir mėgaujasi, tai mums – geriausias įvertinimas“, – šyptelėjo ūkininkas A. Banionis.

Kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas Mindaugas Maciulevičius sako, kad kooperatyvas bendradarbiauja su ūkininkais iš visos Lietuvos, kurie gamina daug NKP produktų, žymimu ženklu „Kokybė“. Šiais kooperatyvo ūkininkų užaugintais ir pagamintais kaimiškais, natūraliais ir sveikesniais maisto produktais prekiaujama ir prekybos tinkle „Maxima“, kurie pažymėti „Linkėjimai iš kaimo“ specialiais ženklais ir kooperatyvo obuoliuku, taip pat kooperatinėse parduotuvėse „Kraitė“ bei jau minėtuose mobiliuosiuose ūkininkų turgeliuose.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Miestietė iš Klaipėdos

Miestietė iš Klaipėdos portretas
Tik jūs brangieji, laikykitės šitoje Lietuvos ūkį ir smulkų, vidutinį verslą naikinančioje dabartinėje santvarkoje. Manau kad tokia politika nevyksta be iš užsienio einančių konkurentų paskatų, nes lenkam ar kitiems ES ir ž.ū. produkcijos gamintojam reikia naikint lietuvišką produkciją, kad pasiimt sau, kad ir mažą, bet gerą mūsų Rinką..Na o paskui kad ir plastmasę bus galima vežt - niekur lietuviai nedings ir turės pirkt tą kas bus..P.S. Laimė, kad LIDL galima nusipirkti šito ūkininko Banionio rūkytų lašinukų, dešrytės ir kitų produktų. Autentika. Jau seiniai įsirašiau į pirkėjus..Tik vis nejučia seku kada šitas ūkininkas pradės ,,eit žemyn" su kokybe ir ,,maklint'' iš lenkų produkcijos :D) Buvo jau tokių atvejų su kitais tiekėjais..:D) Kol kas - viskas tvarkoj..
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių