- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos mokyklose bus tiriamas psichologinio smurto lygis, kurį tenka patirti mokytojams. Tokio tyrimo Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) paprašė švietimo profesinės sąjungos. Kodėl šio tyrimo prireikė? Ir kas tie smurtautojai? Apie tai su Egidijumi Miležinu, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininku, kalbama LNK reportaže.
– Sakote, kad jūsų turima informacija leidžia spręsti, kad psichologinis smurtas konkrečiai prieš mokytojus yra labai opi problema. Kokie gali būti šios problemos mastai ir iš kur gavote tokios informacijos?
– Mūsų profesinė sąjunga jau ne pirmi metai susiduria su tokiais mokytojų ir ne tik mokytojų, bet ir visos švietimo darbuotojų bendruomenės mokyklose, darželiuose paklausimais, įvairiomis situacijomis. Viena iš problemų, kodėl mokytojų trūksta Lietuvoje, kodėl nesirenka jaunimas būti mokytojais, tai, paprasčiausiai, mokiniai mato, su kuo susiduria mokytojai. Taip, darbo užmokestis yra viena problema, bet darbo sąlygos, kokia emocinė aplinka, kokia psichologinė atmosfera įstaigose, yra labai svarbu. Dėl to mes, kaip profesinė sąjunga, vakar pasirašėme susitarimą su VDI ir pradedame ilgalaikį dvejų–trejų metų projektą, skirtą spręsti šias problemas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Konkrečiau kalbant, iš ko mokytojai patiria tą smurtą? Negi tai yra vaikai?
– Mes, atlikę preliminarų tyrimą, galime konstatuoti, kad mokyklose mokytojai psichologinį smurtą patiria iš trijų šaltinių. Tai yra santykiai tarp vadovo, administracijos ir mokytojo – yra tam tikrų psichologinio smurto apraiškų bendraujant tarp kolegų. Taip pat su kiekvienais metais vis ryškėjanti problema – smurtas iš trečių šalių, t. y. tėvų, mokinių. Šiuo atveju, jei darbo santykiai yra reglamentuoti darbo kodekse, tai smurtas iš trečių šalių praktiškai nėra reglamentuotas.
Mokyklose mokytojai psichologinį smurtą patiria iš trijų šaltinių.
– Kur ta problema yra opesnė? Ar mes kalbame tik apie didmiesčius, ar kalbame ir apie kaimo vietoves?
– Absoliučiai visoje Lietuvoje ta problema yra aktuali. Tik, kadangi didmiesčiuose yra daugiau mokyklų, daugiau įstaigų, tai ir ta problema yra dažniau sutinkama, bet negalime išskirti, kad tai tik didmiesčių problema.
– Akivaizdu, kad mokyklos tokios informacijos apie save nenorės girdėti. Kaip ir su psichotropinių medžiagų tikrinimu – ne visos mokyklos įsileidžia pareigūnus. Ar nenutiks taip, kad tos mokyklos, kurios jaus, kad galbūt turi šią problemą, tiesiog nenorės jūsų įsileisti? Ką jūs tada darysite?
– Vienaip ar kitaip bus atliekamas tikras mokslinis tyrimas, mes bendradarbiausime su universitetu ir pakviesime šitame tyrime dalyvauti pirmiausia vadovus. Mes bendradarbiaujame ir su vadovų profesine sąjunga, jie mūsų partneriai, mūsų nariai. Taip pat kalbėsime ir su tėvų bendruomenėmis. Bėgimas nuo problemų jų nesprendžia. Mūsų tikslas nėra parodyti, kuri mokykla bloga. Mūsų tikslas yra išsiaiškinti, kur yra problemos ir tada, pagal mūsų planą, metų gale padaryti konferenciją, sukviesti visas šalis, tiek valdžios institucijas, savivaldybės institucijas, valdovus, tėvus, mokinius, ir bandyti spręsti, ieškoti problemų, siūlyti, ką reikia daryti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nyderlandų ministrė: „Patriot“ dislokavimas Lietuvoje – žingsnis link rotacinės oro gynybos sistemos4
Nyderlandų Karalystės gynybos ministrė Kajsa Ollongren sako, kad liepos mėnesi Lietuvoje planuojamos pratybos su sistema „Patriot“ gali būti laikomos rotacinės oro gynybos sistemos pradžia. ...
-
Siūloma plėsti „mamadienius“ ir „tėvadienius“: būtų suteikti šeimoms, auginančioms vaikus iki 16 m.6
Siekiant skirti daugiau dėmesio paaugliams, siūloma suteikti galimybę papildomomis poilsio dienomis, t. y. vadinamaisiais „mamadieniais“ arba „tėvadieniais“ pasinaudoti šeimoms, auginančioms vaikus iki 16 metų. ...
-
Apklausa: beveik kas septintas Lietuvos gyventojas situaciją šalyje vertina neigiamai4
Naujausios šalies gyventojų apklausos rodo, kad balandį du trečdaliai žmonių padėtį Lietuvoje įvertino kaip blogėjančią. Visgi pesimistiškai situaciją vertinančių gyventojų dalis lyginant su kovo mėnesiu sumažėjo 11 procentini...
-
Vyriausybė: beveik trim ketvirtadaliais sumažėjo į Baltarusiją vykstančių lietuvių4
Kovą ir balandį Baltarusijos sieną kirtusių Lietuvos piliečių, lyginant su tais pačiais mėnesiais pernai, sumažėjo 73 proc., skelbia Vyriausybė. ...
-
Lietuvos kovos su smurtu iniciatyva laimėjo Karolio Didžiojo jaunimo premiją
Lietuvos kovos su smurtu prieš moteris kampanija „Seserysčių keliai“ laimėjo šių metų Europos Karolio Didžiojo jaunimo premiją. ...
-
Iš Šiaulių pareigūnų – šypseną kelianti istorija: „sulaikė“ pūkuotą bėglį2
Socialiniame tinkle „Facebook“ Šiaulių pareigūnai pasidalijo mielo žąsiuko gelbėjimo istorija. ...
-
Aplinkosaugininkas apie mieste pasiklydusius žvėris: tikrai nesiūlyčiau to daryti
Vilniuje buvo pastebėtas klaidžiojantis stirninas. Apie žvėris mieste LNK reportaže pasakojo Aplinkos apsaugos departamento atstovas Sigitas Mikėnas. ...
-
Įrengta infrastruktūra laivų nuleidimui į Danės upę6
Klaipėdiečių statybos bendrovė „Kesrama“ už 670,5 tūkst. eurų Klaipėdoje įrengė infrastruktūrą laivų nuleidimui į Danės upę, antradienį pranešė uostamiesčio savivaldybė. ...
-
Apie svetimų parkavimo vietų užėmimą: nemalonu, jei pasistatytų ir išvyktų į trijų mėnesių kelionę
Seime siūloma bausti privačias automobilio vietas neleistinai užėmusius vairuotojus. Pataisų rengėjai sako, kad tokių nuobaudų gyventojai prašo jau seniai, o policija tikina, kad nauji įstatymai padės išvengti daugybės konfliktų. ...
-
Lietuviai susivienijo kilniam tikslui
Prie pasaulinio bėgimo sekmadienį prisijungė daugiau nei pusė tūkstančio lietuvių, tarp jų ir klaipėdiečiai, tuo siekiantys prisidėti prie kilnaus tikslo – padėti rasti vaistą nuo nugaros smegenų pažeidimo. Pasaulinis bėgimas „Wings...