Pagalba iš šono

Kai kalbame apie „Carito“ misiją – telkti pagalbą vargstantiems ir būti jų balsu, dalis apie pagalbos telkimą vargstantiems yra visiems aiški. D. Bukeikaitė praplėtė tai: „Svarbu būti jų balsu. Kalbėti su žmonėmis, kuriems reikalinga pagalba, kalbėti dėl jų, atstovauti tiems žmonėms įvairiose institucijose, socialinės politikos kūrimo ir įgyvendinimo kontekste. Skurdas, atskirtis, vienatvė – skauduliai, kuriuos matome kasdien. Didelė dalis žmonių Lietuvoje tai patiria. Per daugybę metų atsidūrę sunkiose situacijose žmonės praranda savo balsą, tikėjimą ir viltį, kad jų kasdienybė gali būti kitokia.

„Carito“ vadovė ilgai neieškojo pavyzdžio: štai vieniša mama augina vaikus ir gyvena itin kukliai, arti skurdo ribos. Daug metų mėgino gauti geresnį socialinį būstą arba bent kiek pagerinti savo ir vaikų buitį, bet  nepajėgė to padaryti ir nusivylė.

„Tam reikalingos kitos rankos, kitos akys, kitos širdys ir pagalba iš šono. Mes galime padėti tokioms mamoms. Nelengva prašyti pagalbos. Tie žmonės dažniausiai mano, kad kam nors kitam dar blogiau nei jiems ir nedrįsta prašyti“, – pastebėjo D. Bukeikaitė.

Skalbyklės, šaldytuvai, net vaikiški batukai ar maistas, daugybė kitų reikalingų daiktų keliauja į sunkiai gyvenančių žmonių namus. Jų balsu „Caritas“ tampa ir savivaldybėse ar valstybės lygmeniu.

„Kalbame už juos, kalbame dėl jų. „Carito“ tikslas – kalbėti ne apie, o kalbėti su, matyti žmogų, o ne jo elgesį. Mes esame jų balsas ir kartais paskutinė viltis. Neretai atėję ar paskambinę jie ištaria: „Jūs esate mano paskutinė viltis, nes nebežinau, ką daryti“, – sakė D. Bukeikaitė.

„Carito“ tikslas – kalbėti ne apie, o kalbėti su, matyti žmogų, o ne jo elgesį.

Į aukštesnę lygą

Šie metai Lietuvos „Caritui“ – šventiniai. Nuo organizacijos atkūrimo Lietuvoje skaičiuojami 35 veiklos metai. Pastarieji keleri yra kitokie nei buvo 2015-ieji ar 2010-ieji. Šiandien „Caritas“ jau yra plačiai žinoma, atpažįstama organizacija Lietuvoje.

Karas Ukrainoje Lietuvos „Carito“ veiklą pakėlė į kitą lygmenį – atsirado dar daugiau atsakomybės ir įsipareigojimų karo pabėgėliams ir veiklos tarptautiniu lygmeniu. Dėl šių įsipareigojimų ir žmogiškuosius, ir finansinius resursus teko dalyti tiek stokojantiems Lietuvos žmonėms, tiek Ukrainos karo pabėgėliams.

„Tai buvo labai nelengva, nes pradėtos veiklos turėjo tęstis. Reikėjo susidėlioti, kaip su tuo pačiu biudžetu ir tais pačiais žmonėmis pagalbos ranką tiesti ir Ukrainos žmonėms, – pasakojo D. Bukeikaitė. – Ačiū kiekvienam „Carito“ žmogui, kiekvienam Lietuvos žmogui ir mūsų rėmėjams. Padėjome beveik 45 tūkst. karo pabėgėlių.“

Nuo karo pradžios vyko septynios daiktų rinkimo ir išvežimo į Ukrainą kampanijos, t. y. išvyko 24 krovininiai vilkikai humanitarinės pagalbos, kurią sunešė Lietuvos žmonės. Iki karo Ukrainoje tokia pagalba buvo pavienė, o šiuo metu tai nuolatinis „Carito“ rūpestis. Per Lietuvos „Caritą“ parama Ukrainoje likusiems žmonėms jau viršijo 2,2 mln. eurų.

„Susitelkimas padėti vargstantiems Lietuvoje, prieglobsčio Lietuvoje pasiprašiusiems Ukrainos žmonėms ir pagalba likusiems karo siaubiamoje Ukrainoje yra didžiausias pasiekimas ir įvertinimas mums kaip organizacijai. Mūsų pakviesti žmonės nešė, ką galėjo, dalijosi, vadinasi, mumis pasitiki ir nori padėti kitiems kartu su mumis“, – kasdienio nenuilstamo darbo rezultatais dalijosi D. Bukeikaitė.

Savanorių širdžių jėga

Lietuvos „Carito“ generalinė sekretorė neslėpė, kad požiūris į krikščionišką organizaciją yra nevienodas. Vienus atbaido, o kitus, priešingai, patraukia, kad „Caritas“ žengia koja kojon su Bažnyčia. Neslepia, kad katalikų bendruomenę užgriūvančios negandos turi įtakos ir požiūriui į „Caritą“.

„Mes esame Katalikų Bažnyčios dalis ir, jei Bažnyčia turi iššūkių, jie liečia ir mus. „Carito“ veiklos skandalai nesutrikdo. Būna žmonių, kurie sako, kad tai, kas įvyko Bažnyčioje, yra blogai, bet mes darome gerus darbus ir tai gali pagerinti ir Bažnyčios įvaizdį“, – sakė „Carito“ vadovė.

4,5 tūkst. „Carito“ savanorių liudija, kiek širdžių neatlygintinai rūpinasi vargstančiais. Tokia yra kasdienė savanorių armija, o prireikus dar tiek prisijungia padėti kad ir vieną dieną.

„Carito“ veikla ir projektai gerokai pranoko pagalbą maistu ir drabužiais – benamystę išgyvenančių žmonių centras Kaune paminėjo savo veiklos dešimtmetį, veikia 40 „Carito“ globojamų vaikų dienos centrų parapijose, organizuojamos įvairios kitos veiklos ir programos. Bendra akcija su Lietuvos advokatūra parodė, koks didžiulis teisinės pagalbos poreikis, kurio dėl finansų stokos vargstantys neturėjo.

„Advokatų bendruomenė dovanoja žmonėms nemokamų konsultacijų. Anksčiau konsultuodavo dešimtis, o šiais metais konsultacijos suteiktos daugiau kaip 500 žmonių, o į savanorystę įsitraukė net 240 advokatų ir jų padėjėjų iš visos Lietuvos“, – metų derlių skaičiavo D. Bukeikaitė.

Šiemet Lietuvos „Caritas“ prisijungė ir prie psichikos sveikatos projekto „Žvelk giliau“, kurio ambasadoriai dalijasi patirtais sunkumais, mažina psichikos sveikatos stigmą, siunčia žinutę, kad žmogus niekada nėra vienas.

Sakydama, kad Dievas daro stebuklus, D. Bukeikaitė patikslina: „Dievas mus įkvepia daryti stebuklus, o stebuklai vyksta mūsų, žmonių, rankomis. Pastebime, kad prie mūsų veiklos prisidėję žmonės patiria virsmą, kuris keičia juos pačius. Vyksta stebuklai. To apčiuopti ir suprasti turbūt neįmanoma, nes tai yra jausmas. Kodėl taip nutinka? Nes vyksta susitikimas, gyvas, tikras susitikimas vienų su kitais. Tai mus keičia. Nustojame kaltinti ir pradedame suprasti. Keičiasi mūsų pozicija, dūžta nuostatos ir stereotipai. Tai yra stipru.“