- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Maskvai pradėjus invaziją Ukrainoje, Lietuvoje retransliuojamos programos rusų kalba neteko pusės auditorijos, trečiadienį pranešė Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK).
Komisijos užsakyto tyrimo duomenimis, jei iki vasario 24 dienos rusų kalba retransliuojamas televizijos programas žiūrėdavo maždaug pusė Lietuvos gyventojų, po vasario 24 jas žiūrinčiųjų sumažėjo iki 24 procentų. Pasienio regione vis dar žiūrinčiųjų rusiškas programas yra daugiau nei visoje Lietuvoje, tačiau jų dalis irgi sumažėjo nuo 59 iki 32 procentų.
„Žinoma, dalinai šie pokyčiai yra susiję su tuo, jog propagandinės rusų kalba retransliuojamos televizijos programos Lietuvoje yra draudžiamos“, – pranešime teigia LRTK.
Tokią priežastį, dėl kurios nustojo žiūrėti programas, nurodė 33 proc. ankstesnių jų žiūrovų.
Kitos dvi populiariausios priežastys, kodėl nustota žiūrėti rusų kalba retransliuojamas programas – jose skleidžiama propaganda ir dezinformacija bei nepasitikėjimas pateikiama informacija – taip teigė atitinkamai 40 proc. ir 29 proc. respondentų, kurie jas žiūrėdavo iki vasario 24 dienos, bet po to nustojo.
Žinoma, dalinai šie pokyčiai yra susiję su tuo, jog propagandinės rusų kalba retransliuojamos televizijos programos Lietuvoje yra draudžiamos.
Tyrimą liepos–rugpjūčio mėnesiais atliko bendrovė „Kantar“.
Tyrime dalyvavo 2096 Lietuvos gyventojai, kuriems buvo 18-74 metų. 596 iš respondentų gyvena šalies pasienio apskrityse.
Buvo siekiama įvertinti, ar rusiškų ir baltarusiškų programų žiūrėjimas skiriasi pagal amžių, tautybę ir „pasienio regioną“. Tyrime dalyvavo Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Vilniaus, Klaipėdos, Šilutės, Jurbarko, Pagėgių, Tauragės ir Ignalinos rajonų bei Visagino miesto gyventojai.
Programas vertino neigiamai
Tyrimas parodė, kad 48 proc. televiziją žiūrinčių Lietuvos gyventojų iki karo pradžios vasario 24 dieną žiūrėdavo rusų kalba retransliuojamas Lietuvoje programas. Pasienyje gyventojų, kurie žiūrėdavo rusiškas ar baltarusiškas televizijos programas, buvo reikšmingai daugiau – 59 procentai.
Gyventojai, kurie tokių televizijos programų nežiūrėdavo iki vasario 24 dienos, dažniausiai minėjo, kad tos programos jiems neįdomios.
56 proc. respondentų, kurie žiūrėdavo rusų kalba Lietuvoje retransliuojamas televizijos programas iki vasario 24 dienos, nurodė, kad jas žiūrėdavo vidutiniškai iki 1 val. per dieną. 32 proc. žiūrėdavo jas 1-3 val. per dieną, 12 proc. – ilgiau nei 3 valandas. Pasienio gyventojai žiūrėjimui skirdavo daugiau laiko: 38 proc. tam skirdavo 1-3 val. per dieną.
Pasak komisijos, nors maždaug pusė Lietuvos gyventojų ir žiūrėdavo rusiškas ar baltarusiškas televizijos programas iki vasario 24 dienos, jose pateikiama informacija nebuvo vertinama labai gerai. Tik 12 proc. respondentų rusų kalba retransliuojamų televizijos programų žiūrovų jose pateikiamą informaciją vertino kaip patikimą, 16 proc. ją laikė įtaigia, po 13 proc. – informatyvia ir operatyvia.
Tuo tarpu nepatikimomis retransliuojamas programas laikė 65 proc. žiūrovų, neįtaigiomis – 52 proc., neinformatyviomis – 55 proc. ir neoperatyviomis – 53 procentai.
Pailgėjo žiūrėjimo laikas
Nors nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios Lietuvos radijo ir televizijos komisija laikinai sustabdė propagandinių Rusijos ir Baltarusijos televizijos programų laisvą priėmimą Lietuvos teritorijoje, televizijos technologijos suteikia galimybę jas žiūrėti įvairiais būdais.
Todėl, pasak komisijos, vis dar yra gyventojų, kurie žiūri rusų kalba transliuojamas programas. Nors tokių žiūrovų ženkliai sumažėjo, tačiau šiek tiek pailgėjo laikas, skiriamas tokių programų žiūrėjimui.
Anksčiau virš vienos valandos jas žiūrėdavo 44 proc. Lietuvos gyventojų, šiuo metu – 52 procentai. Pasienio regione tokio pokyčio nėra: čia gyventojai skiria panašiai laiko rusų kalba transliuojamų televizijos programų žiūrėjimui virš vienos valandos: iki vasario 24 dienos tai darė 49 proc., po vasario 24 dienos – 52 procentai.
60 proc. gyventojų (tiek visoje Lietuvoje, tiek pasienyje), kurie anksčiau žiūrėdavo rusų kalba retransliuojamas televizijos programas, jų nepasigenda. Tokių programų pasigenda 40 proc. gyventojų, kurie jas žiūrėdavo iki vasario 24 dienos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Stiprinant kibernetinę saugą, Lietuva ir JAV steigia LT Kibernetinės gynybos valdybą
Lietuva ir Jungtinės Valstijos (JAV) sutarė siekti vystyti karinį bendradarbiavimą kibernetinės gynybos srityje steigiant LT Kibernetinės gynybos valdybą (LTCYBERCOM), įgyvendinti bendras kibernetinės gynybos operacijas bei kibernetinių grėsmių ana...
-
Gimtadienį švenčiantis V. Grubliauskas – apie vertybinį kursą gyvenimo „navigacijoje“4
Gruodžio 1-ąją buvęs ilgametis Klaipėdos meras, šiuo metu Seimo narys bei Ateities komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas pasitinka 68-ąjį gimtadienį. Nors šios charizmatiškos asmenybės gyvenime netrūksta amerikietišk...
-
Vilniaus Kalėdų eglės įžiebimas – jau greitai: atskleista, kas dainuos šventėje
Jau rytoj, penktadienį, 19 val., Katedros aikštėje sužibs natūrali Vilniaus Kalėdų eglė, kuri šiemet bus patalpinta į didžiulį burbulo formos žaisliuką. Per televiziją tiesiogiai transliuojamoje šventėje koncertuos žymiausi ...
-
Dėl aviakatastrofos nukentėjusiems namo gyventojams Vilnius žada kompensuoti būsto nuomą
Vilniaus savivaldybė nuo krovininio lėktuvo katastrofos nukentėjusio namo gyventojams sudarys galimybę nuomotis būstus, kompensuojant nuomą. ...
-
NATO oro policijos misiją vykdančius italus sustiprino prancūzai su naikintuvais „Rafale“
Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose ketvirtadienį įvyko NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija. ...
-
Švenčionių gatvėje – daug policijos pareigūnų ir ribojamas eismas4
Kauniečiai ketvirtadienį atkreipė dėmesį į policijos pareigūnus Švenčionių gatvėje. ...
-
Idėja uostamiestyje – visos dienos mokykla
Klaipėdos politikams bus teikiamas svarstyti visos dienos mokyklos projektas. Sumanymas iš esmės orientuotas į socialinės rizikos šeimų vaikus, kad jie turėtų lygias neformaliojo ugdymo galimybes ir saugią aplinką visą dieną. ...
-
Kauno senamiestis turės eglutę: ją kūrė J. Šmidtienė29
Lapkričio 30 d. 16 val. Kaune, senamiestyje, bus įžiebta Kalėdų eglutė. Jos autorė – menininkė Jolanta Šmidtienė, pagrindines egles, iškildavusias Rotušės aikštėje, kurdavusi šešiolika metų. ...
-
Vyriausybė su „Rheinmetall“ pasirašys dvi sutartis1
Lietuvos Vyriausybės ir Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ atstovai penktadienį pasirašys žemės sklypo būsimai gamyklai Radviliškio rajone nuomos bei 155 mm šaudmenų įsigijimo sutartis. ...
-
Orai: daugelyje rajonų numatomas lietus, kai kur su šlapdriba
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba informuoja, kokių orų tikėtis artimiausiu metu. Pasak sinoptikų, šiomis dienomis kritulių netrūks, tačiau savaitgalį orai pagerės. ...