"Pasakojama, kad patys įnirtingiausi stebuklo vietos niokotojai mirė ne savo mirtimi. Buvęs Janonių kolūkio pirmininkas nuskendo ežere, aršiausias saugumietis prigėrė Baltijos jūroje, kombainininkas žuvo avarijoj", – žmonių pasakojimus užfiksavo kunigas R.G.Skrinskas.

Žemaičių Kalvarijos stebuklai

Pastarąjį kartą Dievo Motina Lietuvoje apsireiškė 1990-ųjų spalio 6 dieną, apie 21 valandą Žemaičių Kalvarijos trečios koplyčios "Jėzus meldžiasi Alyvų sode" bokšte. Tai matė 10 žmonių.

Kunigas R.G.Skrinskas užrašė Irenos Vaitkienės (gim. 1943 m.) iš Alsėdžių gatvės liudijimą: "Išėjusi po 21 val. 15 min. į kiemą, pamačiau kalno koplyčios bokšto lange šviesą. Pakviečiau iš namų vyrą, paklausiau jo, iš kur ta šviesa. Vyras pažiūrėjo ir pamatė Mariją sudėtomis rankomis, galva truputį palenkta į priekį. Ji stovėjo lango rėme į rytų pusę. Marija buvo pilkos spalvos, matėsi iš šono, langas labai švietė. Paskambinau Zubavičienei, pakviečiau Butkutę iš gretimo namo: "Stebuklas, šviesa". Pakviečiau ir Butkienę su Piktužiene. Visi suėję drebėjo nuo šalčio. Žmonės sutrikę judėjo. Keturi lipo į kalną, bet ten nematė, o sugrįžę į kiemą matė vėl. Vaizdas tęsėsi apie 20–30 min., po to užtemo, o mėnulio šviesa liko neaiški. Mes dar laukėme kitų vaizdų, bet daugiau nebematėm nei šviesos, nei Marijos."

"Žemaičių Kalvarija, Aušros vartai, Kryžių kalnas – tai yra stebuklingų paveikslų, ypatingos maldingumo vietos, piligrimų centrai. Ir nebūtinai ten galėjo būti apsireiškusi Marija. Tiesiog tai yra tradiciškai susiklosčiusios vietos, kurios suformuoja dvasinį žmonių atsinaujinimą. Pats buvimas ten ir malda suformuoja garsą apie tas vietas, kur žmonės patiria daugybę malonių", – mano kunigas A.Sabaliauskas.

Regėjo net ne katalikai

Esą Dievo Motina ne kartą yra pasirodžiusi net ne katalikams, kurie šlovina Mergelę Mariją.

Akivaizdžiausias pavyzdys – Šiluvos atvejis, kai šventoji apsireiškė kalvinistų kunigui, nors kalvinistai Dievo Motinos kulto net nepripažįsta.

"Yra išlikę pasakojimų, kad kalvinistų kunigas tada susitiko su Dievo Motina, jo liudijimas tapo pagrindiniu įrodymu. Neturime žinių, kad jis vėliau būtų perėjęs į katalikų tikėjimą, bet kad kalvinistų neliko Šiluvoje, kur buvo jų centras su kunigų seminarija, tai – faktas. Ir jau daugiau nei 400 metų Šiluva yra visų pasaulio tikinčiųjų maldos centras", – pabrėžė A.Sabaliauskas.

1941 m. kovo 30-osios vakarą Šimonių apylinkėse, Kupiškio rajone, bene trečią kartą per istoriją apsireiškė Mergelė Marija. Visa apylinkė nušvito ryškiai melsva šviesa.

Virš bažnyčios pasirodė Dievo Motina. Jos galvą gaubė žvaigždžių vainikas, kurio šviesa ir sklidusi po apylinkę.

Mariją matė tik 4 žmonės, kurie tuo metu buvo arti bažnyčios, o šviesą – labai daug asmenų net keliasdešimt kilometrų spinduliu.

Tarp jų ir žydaitė Naptalkaitė, kuri tuo metu namuose slaugė sergantį tėvą. Kai jos paklausė, iš kur žinanti, kad ten buvo Marija, ji atsakė: "Ji buvo panaši į statulą, kuri stovi virš bažnyčios durų, tik gražesnė ir atrodė kažką kalbanti."

Vėliau Naptalkaitė pasikrikštijo Marijos vardu. Yra žinoma, kad vokiečiai ją sušaudė Kupiškyje.

Daugeliu atveju Marija kalbėjosi su žmonėmis jų kalba, nors skeptikai abejoja, kaip tai įmanoma.

Kunigas A.Sabaliauskas tam turi paaiškinimą: "Reikia suvokti, kad Dievas ar šventieji su žmogumi kalba jam suprantama kalba per apsireiškimą. Juk Fatimos vaikai irgi nemokėjo jokių kitų kalbų be portugalų, arba Bernadeta, kuri buvo beraštė, mokėjo tik tarmišką prancūzų kalbą ir ji viską suprato, ką jai sakė Marija, o juk žinome, kad pati Marija mokėjo tik aramėjų kalbą", – pabrėžė A.Sabaliauskas.

"Kaltas" požeminis vanduo?

Kraštotyrininkas Eugenijus Bunka, išleidęs ne vieną knygą apie visokius apsireiškimus, regėjimus ar kitokius nepaaiškinamus reiškinius, atkreipė dėmesį, kad visais atvejais Dievo Motina apsireiškia tam tikrose vietose, ypač ten, kur gausu požeminių vandenų.

"Pavyzdžiui, Erškėtynėje irgi yra šaltinis, ten kažkada moteris ėjo, prisnūdo ir pamatė Mariją. Negalime atmesti, kad požeminiai vandenys arba jų srautų susikirtimai, kur nuolat kinta slėgis ir tėkmėje slūgsančių akmenų milijarduose pjezokristalų kaupiasi elektros krūviai, kad jie neveikia žmogaus psichikos. Ypač jei ji – labili", – mano E.Bunka.

Esą visose šventose vietose trykšta šaltinis. Ir tokių pasakojimų apie apsireiškimus gana daug.

Neretai juose kartojasi ta pati detalė: regėjimai labai dažnai būna ten, kur į paviršių prasimuša šaltiniai. Savo knygoje "Legendų šnabždesiai" kraštotyrininkas išvardijo tas vietas.

"Tačiau atsakymo reikia ieškoti žmonių galvose. Gamtoje antgamtinių dalykų negali būti ir, jei mes nemokame paaiškinti, tai dar nereiškia, kad to paaiškinimo nėra", – įsitikinęs E.Bunka.

Komentaras

Gediminas Navaitis

Psichologas

Kalbant apie apsireiškimus, nereikėtų priešpastatyti mokslo ir religijos, nes bent jau šiuolaikinė Bažnyčia labai kruopščiai tiria šiuos reiškinius ir, jeigu koks nors žmogus tvirtins, kad jis ką nors regėjo, tai nebus pakankama, kad Bažnyčia tai priimtų kaip apsireiškimą. Šiandieninė Bažnyčia, vertindama šiuos reiškinius, yra gana atsargi. Be to, tai, kas vyksta žmonių sąmonėje, yra ne mažiau realu, nei mums įprasti realūs dalykai. Tačiau kiek tose vizijos yra ne transcendencijos, o vaizduotės ir fantazijos, nubrėžti ribą visada labai sunku. Nes yra žmonių, kurie pasižymi ypatinga vaizduote ir tai, ką jie įsivaizduoja, jiems yra labai ryšku ir jie kartais neskiria realybės nuo savo sąmonės vaizdinių. Daugelis mūsų yra ne kartą sapnavęs taip ryškiai ir įtaigiai, kad net nežinojome, tai buvo tikrovė, ar sapnas. Tokios būsenos žmogus gali matyti, patirti ir pajusti už kasdienės realybės ribų išeinančius reiškinius. Tada mes patenkame į paprasto, bet tuo pat metu ir sudėtingo klausimo sferą, ar tai mums priimtinas dalykas, ar mes juo tikime ir norime juo vadovautis savo gyvenime, ar mes tai nurašysime kaip sapną? Tačiau priminsiu, kad sapnas taip pat yra mūsų pasąmonės pokalbis su mumis pačiais. Ginčytis su žmonėmis, ar tie apreiškimai yra vienokio ar kitokio pobūdžio reiškiniai, veikiausiai nėra didelės prasmės, nes tai jų apsisprendimo tema. Vienam tai atrodys apreiškimas, kitam – įtaigus sapnas.