- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyrų, kurie išeina į vaiko priežiūros atostogas, Lietuvoje mažėja. Per porą metų skaičius sumenko kone keturis kartus. Tačiau „Sodra“ aiškina, kad nerimauti neverta, mat įvedus išmokų lubas, esą atsisijojo tie, kurie sistema naudojosi, o vaikus ir toliau prižiūrėti palikdavo mamoms.
Be to, tiek Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, tiek mokslininkai aiškina, kad nors teisinė bazė subalansuota puikiai, visuomenei stereotipų nusikratyti dar nepavyko ir tėčiai vis dar dažnai „nurašomi“ į antrą planą.
Tėtis, stumdantis vežimėlį, dabar gana dažnas vaizdas.
„Kažkada buvau vaikų žaidimo aikštelėje ir net nustebau, nes vien tėčiai buvo ir mes su mažiuku. Pagalvojau, kaip faina“, – šnekėjo mama Jekaterina.
„Tikrai nebe tie laikai, kad moteris namų šeimininkė, o vyras turi dirbt. Nebe tas amžius“, – teigė tėtis Deimantas.
„Tie išėjimai su vaiko vežimėliu, tai yra malonesnė vaiko priežiūros dalis nei namuose keisti sauskelnes, plauti ar valgydinti. Kai yra daromi tyrimai, kaip pasiskirsto tas vaiko priežiūros veiklas, dažniau vyrai renkasi žaisti su vaiku ar užsiimti laisvalaikio veikla negu daryti tuos buitinius darbus“, – nurodė VU Sociologijos ir socialinio darbo instituto docentė Lina Šumskaitė.
Anksčiau sakydavome, kad kas ketvirtas išmokos gavėjas yra vyras, šiandien sakytumėme, kad kas penktas išmokos gavėjas yra tėtis.
Tėtis Ignas Šiugždinis sakė nepabūgęs ne tik buitinių darbų. Vietoje žmonos išėjo vaiko priežiūros atostogų.
„Žiūrint atgal, retrospektyviai matome, kad tai buvo puikus sprendimas tiek vaikams, tiek mūsų santykiui, tiek mūsų šeimai bendrai. Aš iš viso išbuvau trejus metus vaiko priežiūros atostogose dėl dviejų vaikų“, – pasakojo I. Šiugždinis.
Neslepia, jog skaičiavo, kam prižiūrėti vaikus labiau apsimokėtų finansiškai.
„Aš suprantu, kodėl sunku priimt šitą sprendimą. Todėl, kad sunku sugrįžti į darbo rinką. Labai paprastai kalbant, draugai, su kuriais mes kartu pradėjome dirbti, po vaiko priežiūros atostogų, kai aš grįžau į darbus, uždirbo 20–30 proc. daugiau negu aš“, – aiškino I. Šiugždinis.
Tiesa, nepaisant valstybės skatinimo į vaikų auginimą labiau įsitraukti tėčiams, vyrų, einančių į vaiko priežiūros atostogas, sumažėjo.
„Anksčiau sakydavome, kad kas ketvirtas išmokos gavėjas yra vyras, šiandien sakytumėme, kad kas penktas išmokos gavėjas yra tėtis“, – teigė „Sodros“ patarėja Kristina Zitikytė.
Pavyzdžiui, prieš dvejus metus vaiko priežiūros išmokas gavo beveik 28 tūkst. moterų ir 9 tūkst. vyrų. Šių metų birželį – beveik 19 tūkst. moterų, o vyrų tik 2 tūkst.
„Anksčiau antrus metus prižiūrint vaiką vyrai imdavo vaiko priežiūros išmoką, matydavome, kad absoliuti dalis ir dirba, ir gauna išmoką. Tas prisidėjimas prie vaiko priežiūros nebuvo pats didžiausias ar kokį mes įsivaizduotume“, – šnekėjo K. Zitikytė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Sodra“ aiškina, kad skaičiai sumažėjo dėl naujos tvarkos.
Anksčiau dirbantis tėvas gaudavo ir visą atlyginimą, ir vaiko priežiūros išmoką.
Dabar – išmoka ir atlyginimas per mėnesį kartu sudėjus negali viršyti vidutinės tėvo gautos algos. Jeigu atlyginimas labai didelis, negali viršyti penkių vidutinių šalies darbo užmokesčių arba 6 tūkst. 500 eurų „į rankas“.
Anot specialistų, vaiko priežiūros atostogos vyrams į naudą. Net paėmus neperleidžiamų tėvystės atostogų šeimoje atsiranda daugiau susikalbėjimo.
„Ateina naujas supratimas, kad ir vyrai gali keltis naktimis, o ne eiti į kitą kambarį miegoti, nes jie eina į darbą“, – pasakojo L. Šumskaitė.
Anot mokslininkės, aktyvus tėčių dalyvavimas gali padėti vaikui ateityje lengviau socializuotis.
„Išvykome keliauti, kai sūnui buvo trys mėnesiai, tai aštuonis mėnesius keliavome. Kai jam suėjo metai, tada grįžome atgal į Lietuvą. Tada vyras grįžo po truputį į darbus, bet buvome kartu, kol vaikui suėjo gal vieneri metai ir treji mėnesiai. Tiesiog abu tėvai namuose“, – sakė mama Gintarė.
„Kai tie asmenys nuo pat pradžių yra du ir jie keičiasi, tai žymiai lengviau paskui ir vaikui adaptuotis, ir darželyje, kai jam pasikeičia kitas suaugęs asmuo, kuris prižiūri“, – aiškino L. Šumskaitė.
Net ir atėjus pas gydytoją klausia, o kur mama. Jeigu ateina abu, tai gal geriau į kabinetą ateitų mama.
Nors teisinės galimybės į vaiko priežiūrą tiek mamai, tiek tėvui – vienodos.
„Bet yra toks didžiulis, bet...“, – teigė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė Mintautė Jurkutė.
Tėčiai dažnai vis dar „nurašomi“ tarsi atsarginis vaiką prižiūrinčiojo variantas.
„Net ir atėjus pas gydytoją klausia, o kur mama. Jeigu ateina abu, tai gal geriau į kabinetą ateitų mama“, – tikino M. Jurkutė.
„Tas pats yra su pervystymo kambariais, jie labai dažnai būna prie moterų tualeto arba moterų tualetuose ir panašiai. Tėčiai negali pasinaudoti ir sako, kad į miestą išeiti su mažyliais yra mažiau patogu, nes visa infrastruktūra vėlgi sufleruoja, kad tai yra mamos ir vaiko kambarys“, – nurodė M. Jurkutė.
Į vaiko priežiūros atostogas išeinančius vyrus vis dar kitokį požiūrį turi ir darbdaviai.
„Klausia, kas netinka – gal sąlygos, gal kažkas, gal čia reikia pagerinimo kažkokio. Mato tėčio atsitraukimą vaiko priežiūrai kaip kažkokį blogesnio kelio pasirinkimą“, – šnekėjo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė.
„Gal žmona nenori prarast savo darbo vietos, gal vyrui kaip tik nelabai svarbu jo darbo vieta ir šeima turėtų susirasti sau patogiausią sprendimą“, – pabrėžė I. Šiugždinis.
Anot mokslininkės, vyrų nuostatos dažniausiai keičiasi pamačius kitų vyrų pavyzdžius. Tyrimai rodo, kad į vaiko priežiūros atostogas dažniau išeina tėčiai, kurių šeimos priklauso vidutinei klasei.
Skurdžiausi ir turtingiausi vaiko priežiūrą dažniausiai palieka moterims, dažniausiai dėl kur kas didesnių vyro pajamų.
„Sodra“ skaičiuoja, kad didžiausia mėnesinė vaiko priežiūros išmoka negali viršyti dviejų vidutinių šalies atlyginimų.
Tai reiškia, jog pasirinkę pusantrų metų vaiko priežiūros atostogas pretenduoja daugiausia į maždaug 2 tūkst. eurų per mėnesį „į rankas“.
Išėję dvejų metų vaiko priežiūros atostogų – pirmaisiais metais į pusantro tūkstančio, antraisiais daugiausia gauti gali apie tūkstantį „į rankas“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Desovietizacijos komisija: žudikams atminimo ženklai neturi būti laikomi toliau
Vadinamoji desovietizacijos komisija ragina Vilkaviškio savivaldybę nukelti poetui Kostui Kubilinskui skirtą paminklinį akmenį Rūdos kaime, bet sutiko palikti Panevėžyje esančią atminimo lentą, skirtą poetei Salomėjai Nėriai. ...
-
Prezidentas R. Baltrėnui suteikė generolo leitenanto laipsnį: tai ypatingas pasiekimas2
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkui Remigijui Baltrėnui suteikė generolo leitenanto laipsnį. ...
-
Nukabinti žmogaus važiavusiems ugniagesiams – akibrokštas
Ilgąjį savaitgalį praūžė audra ir, ne paslaptis, kad ugniagesiams gelbėtojams teko nemažai darbo. ...
-
Vilniuje atsisveikinama su politiku, ekonomistu A. Matulevičiumi
Antradienį Vilniuje su anapilin iškeliavusiu politiku bei ekonomistu Algimantu Matulevičiumi atsisveikina artimieji, kolegos bei bičiuliai. ...
-
Nukentėjusiems nuo gaisro Klaipėdos daugiabutyje – savivaldybės parama
Gyventojus, nukentėjusius nuo vasarą Klaipėdoje kilusio daugiabučio namo gaisro, pasiekė savivaldybės kompensacijos už prarastą turtą, dar papildomai skirta lėšų namo stogo ir teritorijos sutvarkymui. ...
-
Seime – pirmas žingsnis dėl Laisvės premijos skyrimo J. Sasnauskui1
Seimas antradienį po pateikimo pritarė siūlymui šių metų Laisvės premiją skirti buvusiam disidentui, kunigui Juliui Sasnauskui. ...
-
Audra siaubė ir Klaipėdos kapines
Visų Šventųjų ir Vėlinių savaitgalis buvo nemenkas išbandymas Klaipėdos kapinių lankytojams. Dvi dienas siautusi audra taršė kapų papuošimus – gėlių ir apverstų žvakių buvo pilni takai, tačiau didesnių nuostoli...
-
Lapų krytis: kova su vėjo malūnais
Skveruose, parkuose, pėstiesiems skirtuose takuose apstu prikritusių rudeninių lapų. Gyventojai skundžiasi, kad nors kai kur lapai ir sugrėbti bei sudėti į maišus, ilgą laiką nebuvo išvežami. ...
-
Paplūdimiai – lyg podukros vietoje?
Šią vasarą kiekvieną dieną Klaipėdos paplūdimiuose – tiek Smiltynėje, tiek Melnragėje ir Giruliuose – apsilankydavo dešimtys tūkstančių poilsiautojų. Ir nors uostamiesčio pliažus kasmet bandoma priartinti prie europini...
-
Kauniečiai apie anksti atsiradusias kalėdines puošmenas: oras – niūrus, gal praskaidrins nuotaiką6
Vos tik praėjus Vėlinėms, kitą dieną Kauno mieste jau įžiebtos kalėdinės puošmenos. Kaunas anksčiausiai iš visų miestų Lietuvoje pradėjo puoštis, pagrindinę miesto eglę įžiebs taip pat pirmasis. ...