„Šituo darbu mes tikrai užsiimsime, kažkokie sprendimai tikrai bus priimti, manau, artimiausiu metu“, – BNS sakė D. Varnas.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius antradienį feisbuke paskelbė, jog šis su prašymu nukelti paminklinį akmenį į savivaldybę kreipėsi atsižvelgdami į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) pažymą, jog šis dalyvavo Holokauste.

D. Varnas teigė, jog šis klausimas buvo žinomas ir anksčiau, bet galutinio sprendimo, kaip pasielgti su paminkliniu akmeniu kol kas nėra.

„Galvojame ir tą aikštę renovuoti, iš tikrųjų, daryti bibliotekos skaityklą. Kažkokie sprendimai bus, reikia apsitart, susitart, kad nebūtų chaoso tarp miesto gyventojų. Norisi bendro sutarimo – ar atsirastų žuvimo vietoje tas paminklas, ar atsirastų kapinėse kažkur“, – kalbėjo Ukmergės meras.

Jis pabrėžė, kad naujoji valdžia prisiekė balandžio antroje pusėje, rinko komandą, narius tikrino tarnybos, tad procesas užtruko, tačiau šis klausimas nepamirštas.

Artimiausiu metu D. Varnas teigė planuojantis susitikimus su bendruomenėmis, politikais aptarti paminklo likimą ir viliasi, kad kompromisas bus rastas. Šiuo klausimu jis teigė diskutavęs su kai kuriais Seimo nariais, lankęsis Užsienio reikalų ministerijoje.

„Nenoriu chaoso sukelti mieste, rajone, gyventojams, turi būti visų bendras sprendimas. Mes galvojame apie aikštės rekonstravimą, pagal projektą kažkas turėtų tikrai pasikeist“, – sakė meras.

Anot jo, yra parengtos aikštės vizualizacijos, projektas rekonstrukcijai kol kas neparengtas.

D. Varno teigimu, esant prieštaringai informacijai apie J. Krikštaponį, visų pirma iš jo turėtų būti atimti apdovanojimai, kurie buvo įteikti prezidento Valdo Adamkaus. 2002 metais prezidentas partizanui po mirties suteikė pulkininko laipsnį.

„Nesu istorikas, nenoriu apie tai kalbėti, tikrai nežinau, ką jis darė, esu girdėjęs peripetijų. Norėčiau atskirti politiką nuo istorijos“, – teigė meras.

Birželio pradžioje Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (LŽB) pirmininkė Faina Kukliansky taip pat paragino Ukmergėje nukelti paminklą Lietuvos partizanų Vyčio apygardos vadui J. Krikštaponiui, siejamam su dalyvavimu Holokauste.

Anot pirmininkės, jau kurį laiką Lietuvoje ir už jos ribų daug diskusijų kelia partizanui J. Krikštaponiui pastatytas paminklas, kuris, kaip tvirtina bendruomenė, buvo vienas žydų žudynių Baltarusijoje iniciatorių.

J. Krikštaponio veiksmai, pasak LŽB pirmininkės, yra nusikaltimas, o tai įrodo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro pateiktos pažymos.

Šis centras 2016-aisiais skelbtoje pažymoje nurodė, kad batalionas, kuriame kuopos vadu tarnavo J. Krikštaponis (Krištaponis), vokiečių okupacinės vadovybės 1941–1943 metais galėjo būti panaudotas žydų, karo belaisvių, civilių gyventojų persekiojimui ir naikinimui Baltarusijoje.

LGGRTC dar 2014 metų pabaigoje kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu ginant viešąjį interesą atsakyti, ar K. Krikštaponis (Krištaponis) „įvykdė karo nusikaltimus. nusikaltimus žmogiškumui, įsakė žudyti ar žudė taikius gyventojus“.

2015 metų sausį iš prokuratūros genocido centras sulaukė atsakymo, kad teisinio pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą nėra, nes pagal Baudžiamojo proceso kodeksą baudžiamasis procesas negali būti pradėtas mirusiam asmeniui.