Anot jos, iš viso šiomis sistemomis stebima apie 70 proc. viso Lietuvos sienų su Rusija bei Baltarusija ilgio.

„Sienos stebėjimo sistemų padengimas yra nemažas – apie 70 proc. mūsų išorės sienos padengta sienos stebėjimo sistemomis. Kalbant apie sieną su Baltarusija, šiuo metu 53 proc. sienos padengta šia sistema. Dar turime apie 50 proc., kuriuos reikia padengti. Laukia rimtas iššūkis ir rimta atsakomybė tą padaryti“, – penktadienį viešėdama Pūškų pasienio užkardoje kalbėjo A. Bilotaitė.

Pasak A. Bilotaitės, sistemai įrengti Europos Sąjunga skyrė 70 mln. eurų.

„Praeitais metais 15 mln. ir šiemet 55 mln. eurų. Tai yra tikrai labai ženkli suma tam, kad mūsų sienos apsaugos sistema būtų užtikrinta ir patikima“, – akcentavo ministrė.

Sienos stebėjimo sistemų padengimas yra nemažas – apie 70 proc. mūsų išorės sienos padengta sienos stebėjimo sistemomis. Kalbant apie sieną su Baltarusija, šiuo metu 53 proc. sienos padengta šia sistema.

„Fizinis barjeras, sienos stebėjimo sistemos yra esminiai tam, kad apsisaugotumėme. Tai nacionalinio saugumo dalykai, neteisėta migracija ir kontrabanda. Tai yra labai rimti įrankiai, kurie mums padeda kovoti ir jaustis stipresniems“, – pabrėžė ji.

Tuo metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas teigė, kad diegiama sistema yra viena moderniausių naudojamų Europoje ir yra pritaikyta Lietuvos ir Baltarusijos pasienio geografinėms sąlygoms – miškingoms ir pelkėtoms vietovėms.

„Pasirinkome tinkamiausią variantą, kuris tinka pagal mūsų geografines ir gamtines sąlygas“, – žurnalistams sakė R. Liubajevas

„Techniniai sprendimai turi būti pritaikyti prie mūsų geografinių ypatumų“, – tikino jis.

VSAT vado teigimu, sistema bus naudojama pirmiausia nustatyti, kad asmuo sieną kirto neteisėtai, „taikinį“ atpažinti, ir „suteikti galimybę pareigūnams reaguoti į sienos pažeidimą“. Be to, sistema veiktų net ir jei vienas jos komponentų dėl tam tikrų priežasčių sugestų, patikino jis.

„Stebėjimas vykdomas 24 val., visomis oro sąlygomis“, – teigė R. Liubajevas.

VSAT vadas taip pat informavo, kad pagal sutartį su sistemą diegiančiais rangovais numatyta surengti mokymus, kaip naująją stebėjimo technologiją valdyti, o patys pasieniečiai, be kita ko, jau turi patirties jomis naudotis.

„Labai svarbu parengti atitinkamo lygio operatorius, kurie galėtų dirbti su ta technika. Čia reikia ir patirties, ir žinių“, – kalbėjo R. Liubajevas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas liepos pabaigoje teigė, kad pasienis su Baltarusija stebėjimo sistemomis turėtų būti pilnai padengtas iki šių metų galo.

Šiuo pasieniu taip pat statomas fizinis barjeras, kurį iki rugsėjo 1 d. turi įrengti energijos perdavimo ir mainių įmonių grupė „EPSO-G“. Baigus statybos darbus, valstybes skirs daugiau nei 500 kilometrų ilgio ir 4 metrų aukščio tvora ir pjaunančios vielos – koncertinos – užtvara. Barjeras skirtas sulaikyti nelegalios migracijos iš Baltarusijos į Lietuvą srautus.