Pasak jos, testą Ukrainos Švietimo ministerija pasiūlė kaip kompromisą, kadangi dėl karo Ukrainoje yra atšaukti šiųmetiniai brandos egzaminai, o abiturientų pasiekimai vertinami tik pagal mokymosi rezultatus, – testo rezultatus žada pripažinti ir Lietuva.

„Tiems, kurie norės studijuoti Ukrainos universitetuose, bus specialus testas, multidisciplininis, mes dar jo neturime, bet jau turime prašymą ir rekomendacijas jį organizuoti Lietuvoje. Tad ukrainiečių vaikai, norintys studijuoti Ukrainos universitetuose, laikys šitą testą“, – BNS trečiadienį sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė. 

„Mes taip pat planuojame taikyti to testo rezultatus stojant į Lietuvos universitetus“, – pridūrė ji.

J. Šiugždinienė pabrėžė, kad testą vykdys Ukrainos Švietimo ministerija, jo laikymas bus organizuojamas Lietuvoje.

Kartu ji patikino, kad vis dėlto apsisprendusiems studijuoti Lietuvoje, bus sudaryta galimybė laikyti visus brandos egzaminus pagal lietuvišką programą, išskyrus lietuvių kalbą ir literatūrą – jie bus išversti į ukrainiečių kalbą.

Grupes galės lankyti dviem ukrainiečiais daugiau

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės J. Šiugždinienės teigimu, priimtas sprendimas paskirti dvi papildomas vietas ikimokyklinio ugdymo grupėse, kuriose ugdomi ukrainiečiai vaikai, šiuo metu jau yra įgyvendinamas Vilniuje bei Kaune. Vis tik ministrė ragina neskatinti Ukrainos karo pabėgėlių rinktis Lietuvos didmiesčių, kuriuose jau yra pasiektas didelis gyvenančių ir besimokančių vaikų skaičius.

„Mes jau kurį laiką komunikuojame, kad didžiuosiuose miestuose, taip pat Palangoje, Druskininkuose vietos yra praktiškai užimtos. Galbūt situacija pagerėjo šiuo metu, kadangi sveikatos apsaugos ministras pakeitė higienos normų reikalavimą ir mes kartu pateikėme siūlymą, dėl jo ilgai diskutavome, jog dviem vaikais būtų galima daugiau priimti į ikimokyklinio ugdymo įstaigų grupes“, – trečiadienį žurnalistams teigė J. Šiugždinienė, kartu paragindama Ukrainos karo pabėgėlius rinktis mažesnius miestus.

Šiuo metu perskaičiuojame vietas ir atsiras tikrai daugiau vietų ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

„Šiuo metu perskaičiuojame vietas ir atsiras tikrai daugiau vietų ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bet mes, kaip jau minėjau, jaučiame, jog šituose miestuose nebereikėtų daugiau skatinti ukrainiečių apsigyventi ir jie tikrai būtų gerai, kad įsikurtų kituose rajonuose ar miestuose, kur nėra tokio didelio skaičiaus jau gyvenančių šeimų ir besimokančių vaikų“, – pridūrė ji.

Ministrė patikslino, kad sprendimas praplėsti ikimokyklinio ugdymo įstaigų grupes dviem vietomis jau įgyvendintas Kaune ir Vilniuje.  

„Dar skaičiuojame su savivaldybėmis, kiek turėsime vietų daugiau, bet sprendimas yra priimtas ir jau jis Vilniuje, Kaune yra vykdomas“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.

Be to, J. Šiugždinienė atkreipia dėmesį, kad kol kas Lietuvoje nėra registruota nė viena privati ukrainiečių mokykla, tačiau yra dvi ugdymo įstaigose, kuriose ugdomi ukrainiečiai vaikai, sujungtos su Lietuvos mokyklomis.  

„Vilniuje ir Kaune veikia privačios dvi mokyklos, tai yra „Herojaus“ mokykla Kaune, kur mokosi per 200 vaikų ir „Charkivo“ mokykla, kuri yra Vilniuje. Tai nėra atskiros privačios mokyklos, kol kas Lietuvoje nėra registruota ir licencijuota nė viena privati ukrainiečių kalba mokykla, bet jos jungiasi prie mūsų mokyklų“, – pažymėjo ministrė.

Būsimiems studentams – iki 35 tūkst. eurų parama

Būsimiems studentams, ketinantiems studijuoti geriausiuose užsienio universitetuose, nuo rugsėjo galima parama metams sieks iki 35 tūkst. eurų.

Paramos didinimui Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymu trečiadienį pritarė Vyriausybė. Iki šiol maksimali galima parama siekė 22 tūkst. eurų per metus.  

Padidintą paramą galės gauti pretendentai, kurie pakviesti studijuoti arba jau studijuoja aukštosiose mokyklose, patenkančiose tarp pirmųjų 20 bent į vieną iš trijų pasaulinių reitingų. Paramą pagal doktorantūros programas studijuojantiems asmenims bus galima suteikti jiems įstojus į pirmąsias 200 aukštųjų mokyklų.

Labai svarbu, kad didėja paramos dalis, skiriama magistrantūros studentams geriausiuose pasaulio universitetuose ir šie studentai, gavę paramą, grįš dirbti Lietuvoje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė pabrėžia, kad ši paskata turėtų būti naudinga magistrantams ir doktorantams, nes dabar augančias studijų kainas pajėgūs padengti ne visi.

„Labai svarbu, kad didėja paramos dalis, skiriama magistrantūros studentams geriausiuose pasaulio universitetuose ir šie studentai, gavę paramą, grįš dirbti Lietuvoje“, – po Vyriausybės posėdžio sakė J. Šiugždinienė.

Ministerija pateikia pavyzdžius, jog Jungtinėje Karalystėje studijų kainos gali svyruoti nuo 25 iki 40 tūkst. eurų, Jungtinėse Valstijose – net iki 50 tūkst. eurų.

Žadama daugiau dėmesio skirti antrosios pakopos studijoms – 50 proc. šiai studentų paramos programai numatytų lėšų bus teikiamos lietuviams, įstojusiems į magistrantūros studijų programas.

Ministerija akcentuoja, kad stipriausi užsienio universitetai gali pasiūlyti išskirtines sąlygas, studijuojant pagal magistrantūros programas, suteikti prieigą prie naujausių technologijų, aukšto tarptautiškumo lygio studijų.

„Be to, magistrantūros studijos dažnai yra trumpesnės, tad paramą bus galima skirti daugiau asmenų“, – teigia ministerija.

Kol kas į valstybės paramą gali pretenduoti studentai, įstoję ar jau studijuojantys pirmosiose 50 užsienio aukštųjų mokyklų. Vis tik atsižvelgus į pastarųjų metų konkursų duomenis, žemiausias reitingas universiteto, kuriame studijuojančiam asmeniui skirta parama, buvo 17.

Šiemet paramai užsienyje studijuojantiems studentams numatyta skirti 933 tūkst. eurų iš valstybės biudžeto. 2021 metais tam buvo skirta 712,5 tūkst. eurų.