Kodėl toks staigus pokytis dėl nelaimės grėsmės? Kokios to priežastys? Į „Kauno dienos“ klausimus atsakė Valstybinės miškų tarnybos (VMT) Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjas Virgilijus Vasiliauskas.

– Kaip pranešta, sumažėjus žievėgraužių tipografų, kelių savivaldybių miškuose atšaukta dėl šių kenkėjų daromos žalos anksčiau paskelbta stichinė nelaimė. Kokiais tyrimais, duomenimis remiantis buvo padaryta išvada, kad žievėgraužių tipografų registruota nedaug, ir kokios priežastys lėmė, kad sumažėjo?

– Galiojančiuose teisės aktuose yra numatyti kriterijai, kada pradeda galioti specialiosios apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonės. Paskelbus 2023 m. stichines nelaimes miškuose, Aplinkos ministerijos (AM) iniciatyva buvo sudaryta vadovų ir specialistų darbo grupė, kuri kas dvi savaites vykdavusiuose nuotoliniuose pasitarimuose analizuodavo židinių tvarkymo eigą ir kenkėjų židinių vystymąsi, dalijosi aktualia informacija. Teikti siūlymus apie stichinės nelaimės pabaigos skelbimą  buvo pavesta VMT. VMT 2024 m. sausio 4 d. AM raštu pateikė siūlymą dėl stichinės nelaimės pabaigos, remdamiesi Abiotinių veiksnių, ligų, vabzdžių ir gyvūnų padarytų pažeidimų miškui registracijos žurnalo (toliau – Žurnalo) duomenimis ir Valstybinių miškų urėdijos (VMU) teikiama informacija apie padarinių likvidavimą savivaldybių miškuose, kurių teritorijose buvo paskelbta stichinė nelaimė. Žurnalo duomenimis, VMU regioniniuose padaliniuose naujai užregistruotų žievėgraužio tipografo pažeistų eglių tūris lapkričio mėnesį neviršijo 5 500 kub. m, o gruodžio mėnesį – 3 500 kub. m. 2023 m. gruodžio 11 d. VMU taip pat pateikė duomenų, kad nesutvarkytų žievėgraužio tipografo židinių buvo likę: Panevėžio rajono savivaldybėje – 4 838 kub. m, Rokiškio – 1 185, Šalčininkų – 10 244, Trakų – 2 555, Vilniaus – 5 987. Žievėgraužio tipografo sukeltų židinių sumažėjimą lėmė natūralūs kenkėjo vystymosi ciklai ir vykdomos būtinos priemonės. Vėjo pažeidimų padarinių Joniškio rajono savivaldybės teritorijos miškuose gruodžio pabaigoje buvo sutvarkyta 95 proc. viso užregistruoto skaičiaus.

Kauno rajono savivaldybės teritorijoje esančiose girininkijose žievėgraužio tipografo pažeidimų daugiausia registruota Ežerėlyje.

Jei 2024 m. VMT nustatys, kad kurioje nors savivaldybės teritorijoje išdžiūvusių, išverstų, išlaužytų, išdegusių arba kitaip pažeistų medynų tūris sudaro daugiau kaip 25 tūkst. kub. m ir yra viršytas Miškų įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje numatytas kriterijus, nedelsiant informuos AM dėl stichinės nelaimės skelbimo. VMT užduotis yra informuoti visuomenę, miško valdytojus ir savininkus, suinteresuotas institucijas apie susidariusią situaciją, nurodyti būtinas vykdyti priemones padariniams likviduoti, minimalizuoti žalą miškams ir stichijų daromus nuostolius.

Remiasi apskaitomis

– Kaip pranešta, miškų tarnyba konstatavo, kad pušinių pjūklelių padarytų didelių pažeidimų Ignalinos rajone esančiame židinyje neprognozuojama. Kuo remiantis padarytos tokios prognozės?

– Pušinio pjūklelio židiniuose pasiūlymas dėl stichinės nelaimės pabaigos Ignalinos rajono savivaldybės miškuose teiktas remiantis kenkėjo žalos prognoze 2024 m. pavasariui. Kenkėjo populiacijos žiemojančios fazės detalias apskaitas atliko VMT kartu su VMU specialistais. Pagal atliktų apskaitų rezultatus buvo sudaryta pušynų lajų spyglių nugraužimo prognozė 2024 m. pirmam pusmečiui. Nustatyta, kad pušų lajų pažeidimai kenkėjų išplitimo teritorijoje bus minimalūs, todėl nereikės taikyti priemonių jų lervų naikinimui.

– Kas ir kaip dabar daroma profilaktiškai stabdant kenkėjų plitimą ir siekiant, kad pavasarį, kai kenkėjai tampa aktyvūs, židiniai neplistų, neatsirastų naujų?

– Žievėgraužio tipografo vabalai žiemoja miško paklotėje ar pasilieka eglių žievėje išgraužtuose takuose, kuriuose išsivystė. Žievėje gali likti žiemoti įvairiose išsivystymo fazėse: vabaliukai, lėliukės, lervutės, kartais net kiaušinėliai. Kad peržiemoję kenkėjai negalėtų pavasarį apnikti naujų žalių eglių, apniktas egles su po žieve esančiais žievėgraužiais reikia per žiemą pašalinti iš miško iki pavasarinio orų atšilimo. Iškirstą eglių medieną būtina išvežti ne arčiau 2 km nuo eglynų, kad vabalai neparskristų. Miško paklotėje žiemojantiems žievėgraužio tipografo vabaliukams sugaudyti miškininkai kirtavietėse stato gaudykles su specialiais, tik juos viliojančiais, kvapais – atraktantais. Kuo daugiau žievėgraužių pašalinama iš miško vykdant sanitarinius kirtimus ir sugaudant gaudyklėmis, tuo mažiau tuose eglynuose bus apnikta žalių eglių.

Sunkumai: VMT Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjas V. Vasiliauskas sakė, kad didžiausią susirūpinimą miškininkams kelia medynų kirtimas saugomose teritorijose.

Tropiniai periodai

– Kokioms aplinkybėms esant pasiekiama kritinė riba, kai tenka skelbti stichinę nelaimę (t. y. dėl kokių priežasčių nepavyksta sustabdyti plitimo ir jis išplinta iki stichinės nelaimės masto)?

– Momentiniai miškų pažeidimai, kaip vėjo žala ar gaisras, yra baigtiniai. Jiems praėjus galima įvertinti miškams padarytą žalą ir priimti sprendimus. Tęstiniai pažeidimai (pvz., dėl vabzdžių, sausros, medžių ligų) miškuose žalą daro ilgą laikotarpį, todėl jų padariniai sumuojami nuo einamųjų metų pradžios. Dėl to ir žievėgraužio tipografo nudžiovintų eglių skaičiai nuo metų pradžios yra sumuojami atskirose rajonų savivaldybėse ir, pasiekus Miškų įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje numatytus kriterijus, skelbiama stichinė nelaimė.

Šiltėjantis klimatas, ypač dažnėjančios stichinės sausros ir užsitęsiantys tropinių kaitrų periodai, vis dažniau kylantys lokalūs uraganiniai vėjai, vėtros ir škvalai labai neigiamai veikia medžių augimą ir atsparumą ligoms, kenkėjams. Ir atvirkščiai, sudaro ypač palankias sąlygas ir substratą kenkėjams, ligoms sparčiai daugintis ir plisti. 2023 m. buvusi rekordinė žievėgraužio populiacija ir jo daroma žala yra penkerius metus besikartojančių anomaliai sausringų ir karštų vasarų padarinys, kai atskirais mėnesiais vidutinė oro temperatūra buvo 1–4 0C aukštesnė nei standartinė klimato norma, o kritulių atskirais periodais iškrito vos 10–20 proc. daugiametės normos kiekio. Tokiomis sąlygomis eglės nesugeba apsiginti nuo žievėgraužio tipografo atakų, o kenkėjas užpultuose medžiuose ima sparčiai daugintis. Per kelerius metus smarkiai išaugusi žievėgraužių populiacija gali nudžiovinti jau ir sąlyginai sveikus medžius, tuomet prasideda sunkiai kontroliuojamas masinis žievėgraužio tipografo židinių plitimas ir kenkėjų dauginimasis. Žievėgraužio tipografo masinio išplitimo židinių protrūkiai yra ciklinio pobūdžio ir kartojasi kas keliolika ir trunka kelerius metus. Per paskutiniuosius 100 metų Lietuvoje masiškiausi eglynų džiuūvimai dėl žievėgraužio tipografo buvo 1993–1997 m., juos paskatino didelis skaičius vėjo pažeistų eglynų, sutapęs su sausringu laikotarpiu.

Pjauna operatyviai

– Ar žvalgant mišką ir aptikus žievėgraužio pažeistų medžių, tie medžiai iš karto pjaunami ir šalinami, ar pritaikomos kokios nors priemonės, kad jie netaptų židiniais?

– Žievėgraužio tipografo apniktų eglių pašalinimo iš miško sparta priklauso nuo metų laiko (ar kenkėjo vystymosi aktyvusis periodas – šiltasis laikas, ar ramybės būsena – šaltasis metų laikas). Šiltuoju metų laiku būtina apniktas egles operatyviai pjauti ir šalinti iš miško, kol besivystantys po žieve kenkėjai netapo vabaliukais ir neišskrido į naujas egles. Pagal Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimus, tai būtina atlikti iki lėliukių fazės. Jei eglių nedaug, nupjautoms eglėms galima nulupti žievę, kad žūtų ten esančios lervutės (paprastai tariant – kol dar graužia balti kirminukai). Jei po žieve vyresnių fazių kenkėjai – lėliukės – ar jauni nesubrendę vabaliukai, nulupti žievę nepadės, nes ir nulupus jie išgyvens. Jei šaltasis metų laikas ir žievėgraužiai žiemoja po žieve, apniktas egles reikia pašalinti iki pavasarinio orų atšilimo. Jei po žieve yra žievėgraužių, paruoštos medienos rietuvių purškimas insekticidais yra neveiksmingas ir negali būti taikomas, nes preparatas nepasiekia kenkėjų ir jų nenužudo.

– Kas trukdo imtis veiksmingų priemonių, kad kritinė riba nebūtų pasiekta?

– Deja, nėra efektyvių priemonių išvengti stichinių nelaimių padarinių (turbūt ne veltui jos ir pavadintos stichinėmis). Nei vėjo, nei klimato šiltėjimo ar ekstremalesnių orų (kaitrų, sausrų) pasireiškimo žmonija nevaldo. Tam ir numatyti atvejai skelbti stichines nelaimes, kai pasiekiami didesni pažeistų medžių skaičiai, kad būtų pradėtos taikyti specialios priemonės, kurios leistų veiksmingiau stabdyti ar šalinti miškų pažeidimų padarinius. Pavyzdžiui, įvykus stichijai, būtų sustabdomas plynųjų pagrindinių kirtimų vykdymas, siekiant nebekirsti žalių kirtimo amžių pasiekusių medynų. Tada dėmesys būtų skiriamas vėjo, gaisro, žievėgraužių pažeistų medynų sutvarkymui. Būtų siekiama panaudoti nebegalinčių augti medžių medieną, o tiek pat žalių medžių būtų paliekama dar paaugti. Pažeistus iškirstus plotus reikalaujama atkurti pažeidimui atsparesnėmis medžių rūšimis, formuoti įvairiarūšius medynus.

– Kurios Kauno zonos vietos girininkams kelia daugiausia susirūpinimo, ir kas daroma, kad situacija tose vietose gerėtų?

– VMU Dubravos regioninio padalinio teritorijoje (ji apima Kauno ir Jonavos rajonų savivaldybes) per 2023 m. visų nuosavybės teisių miškuose išduota ir suderinta leidimų sanitariniais miško kirtimais eglynuose iškirsti medžių, kurių tūris siekė 50 274 kub. m medienos. Didžiąją dalį kirstinų medžių (Žurnalo duomenimis, 37 017 kub. m) sudarė žievėgraužio tipografo nudžiovintos eglės, mažesnę dalį eglynų teko kirsti dėl rugpjūčio mėnesį buvusios vėtros pažeidimų. Kauno rajono savivaldybės teritorijoje esančiose girininkijose žievėgraužio tipografo pažeidimų daugiausia registruota Ežerėlyje – apie 5 346 kub. m nudžiovintų eglių bendrame 16,9 ha plote. Pagrindinė veiksminga priemonė kovoti su žievėgraužio tipografo plitimu yra kenkėjo naujai užpultų žalių eglių radimas, iškirtimas ir pašalinimas iš miško iki po jų žieve išsivysto naujoji kenkėjų karta. Ateities miškų atsparumo didinimo priemonė – mišrių želdinių sodinimas ir įvairiaamžių, įvairiarūšių medynų formavimas ir auginimas. Daugiausia susirūpinimo girininkams kelia žievėgraužio tipografo židiniai eglynuose, augančiuose įvairiose saugomose teritorijose, kuriose galioja griežti apribojimai miško kirtimams arba tokie kirtimai išvis negalimi. Be to, atskirais atvejais gali užtrukti ir leidimų kirsti mišką šiose teritorijose gavimas. Tai, be abejo, apsunkina žievėgraužio tipografo židinių likvidavimą.