Anot vieno iš pagrindinių tyrimo organizatorių šalyje Kastyčio Šmigelsko, tyrimo metu vertinamos keturios dimensijos – gyvensena, psichikos sveikata ir gerovė, rizikinga elgsena ir socialiniai gerovės aspektai.

Tyrimas rodo, kad kai kurie rezultatai, kaip alkoholio vartojimas tarp moksleivių, išlieka gana stabilūs, tačiau mažėja fizinis aktyvumas, daugėja nelaimingų, paramos mokykloje bei šeimose nesulaukiančių vaikų, prastėja vaikų mityba.

„Tikrai matosi aiškiai problemiškiausios sritys – tragiška situacija su fiziniu aktyvumu darosi mūsų savotiška rykšte, paskui matome jaunuolius, kurie ateina netinkami karo tarnybai, fizinių normatyvų negali niekaip įgyvendinti, su tuo susijusi miego kokybė“, – spaudos konferencijoje sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Aurelijus Veryga.

Anot jo, fizinis aktyvumas nulemia ir psichikos sveikatą. Liūdnais jis vadino duomenis apie socialinės paramos mažėjimą, kuris rodo vaikų vienišumą, nerimą keliančiais – elektroninių cigarečių vartojimą. Visgi, A. Verygos teigimu, vertinant, jog tyrimo laikotarpis pateko į pandemiją, rezultatus nuodugniau bus galima vertinti atlikus dar vieną tyrimą po ketverių metų.

Tyrimas pagal vieningą protokolą daugiau nei 50-yje šalių atliekamas kas ketverius metus, Lietuvoje jį vykdo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų institutas.

Pernai tyrimo metu anketas pildė daugiau kaip 6600 moksleivių 124 šalies mokyklose. Tyrime dalyvavo 5-9 ir 11 klasių mokiniai.

Alkoholio tendencijos panašios, rūkymo – augančios

Rizikingos elgsenos tyrimo duomenis pristačiusi viena tyrimo kuratorių Agnė Slapšinskaitė-Dackevičienė teigė, jog alkoholio vartojimas tarp moksleivių nedidėja – vienas iš šešių linkęs reguliariai vartoti alkoholinius gėrimus. Pastebima didesnė alkoholio vartojimo tendencija vyresnėse klasėse.

„Tendencija labiau išreikšta tarp merginų nei tarp vaikinų, daugiau nei pusė 11 klasės mokinių reguliariai vartoja alkoholinius gėrimus“, – sakė kuratorė.

Tyrimas rodo, kad vienas iš 10 moksleivių vartoja tabako gaminius, bet, remiantis duomenimis, naujai bandančių juos vartoti mažėja. Tabakas labiau paplitęs tarp vyresnių moksleivių.

„Kalbant apie mokinių tendencijas per pastarąsias 30 dienų rūkyti elektronines cigaretes, turime pabrėžti, kad kas penktas Lietuvos mokinys rūko elektronines cigaretes. Šita tendencija yra populiaresnė vėlgi tarp merginų ir elektroninių cigarečių rūkymas labiau paplitęs tarp vyresnio amžiaus jaunuolių“, – sakė A. Slapšinskaitė-Dackevičienė.

Anot jos, kanapių vartojimo statistika stebint tyrimo rezultatus nuo 2010 metų yra „švelniai didėjanti“ – kas 12 apklaustas mokinys per pastarąjį mėnesį yra vartojęs kanapes. Tai labiau paplitę tarp vaikinų (9,2 proc.) nei tarp merginų (6,9 proc.).

Pasitenkinimas gyvenimu prastėja

Anot tyrimo kuratoriaus K. Šmigelsko, pastarasis tyrimas rodo prastesnius psichinės sveikatos rodiklius tarp moksleivių, tokius kaip laimingumas, pasitenkinimas gyvenimu, psichosomatiniai simptomai, dvasingumas ir kita.

Anksčiau buvo stebima tendencija, kad vis gerėjo ir gerėjo vaikų pasitenkinimas gyvenimu, bet per pastaruosius ketverius metus stebimas suprastėjimas.

„Anksčiau buvo stebima tendencija, kad vis gerėjo ir gerėjo vaikų pasitenkinimas gyvenimu, bet per pastaruosius ketverius metus stebimas suprastėjimas. Iš tikrųjų, ta nemaža dalis rodiklių, kurie yra apie psichinę sveikatą ir savijautą labai panašią tendenciją rodo – buvo gerėjimas ilgą laikotarpį, bet pastaraisiais ketveriais metais stebimas suprastėjimas“, – teigė K. Šmigelskas.

Vertinadamas tyrimo rezultatus apie vaikų laimingumą, jis juos vadino kontroversiškais. Atsiradus tyrime atsakymo galimybei „nei laimingas, nei nelaimingas“ jį pasirinko net 37 proc. vaikų.

„Iš tikrųjų, sunku pasakyti, kiek iš jų daugiau negatyvios nei pozityvios laimingumo požiūriu nuotaikos. Tiksliai galime sakyti, kad save aiškiai kaip nelaimingais identifikuojančių jaunuolių skaičius yra sumažėjęs, bet nereiktų numoti ranka ir laikyti nesvarbiu tai, kad apie trečdalis yra ambivalentiški“, – teigė tyrėjas.

Jaučia įvairius simptomus

Pastebimai išaugo vaikų (46 proc.), kurie nurodė per pastarąją savaitę jautę bent du psichosomatinius simptomus – galvos, nugaros, skrandžio skausmą, galvos svaigimą, irzlumą, nervinę įtampą, liūdesnį, prislėgimą, sunkumus užmigti. Prieš ketverius metus rezultatas siekė 32 proc. Šie reiškiniai dukart dažniau pasireiškia merginoms nei vaikinams, taip pat tarp vyresnių klasių moksleivių.

Pasak K. Šmigelsko, įtakos rezultatams galėjo turėjo per pastaruosius metus labai pakitusi socialinė aplinka dėl COVID-19, globalių politinių iššūkių.

Tyrimo metu vertinta ir dvasinė gerovė – kaip moksleivis vertina santykį su pačiu savimi, su kitais žmonėmis bei supančia aplinka.

„Per pastaruosius ketverius metus sumažėjo dvasinės gerovės raiška tarp jaunuolių, tai irgi vertas tolesnių tyrimų klausimas dėl to, kad paprastai su gerėjančia socialine-ekonomine padėtim šalyse matome ir gerėjantį dvasingumo vertybių klausimą“, – sakė K. Šmigelskas.

Savo pačių sveikatą, tyrimo duomenimis, dauguma moksleivių vertina gerai ir labai gerai, patenkinamai arba blogai ją įvertino penktadalis moksleivių. Prieš ketverius metus toks rodiklis siekė 12 proc. Prasčiau sveikatą vertina mergaitės, vyresnių klasių jaunuoliai.

Prastėja higienos įgūdžiai

Anot A. Slapšinskaitės-Dackevičienės, tyrimas parodė prastėjančius gyvensenos rodiklius: tik pusė moksleivių darbo dienomis pusryčiauja, vaisius reguliariai vartoja trečdalis mokinių. Tarp nepusryčiaujančių – daugiau mergaičių.

„Kalbant apie vaisių ir daržovių vartojimą, jisai taip pat nereguliarius tarp dviejų trečdalių vaikų. Kai tuo tarpu, tikėtumėmės, kad vaikai su amžiumi turėtų daugiau vartoti vaisių, deja, tendencija yra priešinga – vartojimas retėja su amžiumi“, – sakė tyrėja.

Anot jos, kas 6-9 mokinys savo racioną kasdien papildo saldintais gėrimais ir saldumynais, tai dažniau linkusios daryti mergaitės.

Prasti, pasak tyrėjos, išlieka burnos higienos įpročiai – reguliariai dantis valosi mažiau nei pusė moksleivių (44 proc.), prastesni yra berniukų higienos įgūdžiai. Pastebima, kad jei anksčiau dantis rečiau valydavosi vyresni mokiniai, dabar ši tendencija būdinga tarp jaunesnio amžiaus vaikų.

Tyrimas taip pat parodė, kad tik kas devintas mokinys yra fiziškai aktyvus.

„2018-2022 metai, Covido laikotarpis, deja, deja, bet vaikų fizinis aktyvumas nepadidėjo, bet dar labiau sumažėjo, išlieka stabiliai prastas“, – pristatydama fizinio aktyvumo duomenis sakė A. Slapšinskaitė-Dackevičienė.

Pastebima, kad mažiau aktyvios yra mergaitės nei berniukai, o vaikams augant fizinis aktyvumas nedidėja.

Apie trečdalis vaikų nurodė, kad patiria sunkumus užmigti bent kartą per savaitę. Dažniau su tuo susiduria mergaitės.

Prastesnė socialinė gerovė

Pasak K. Šmigelsko, tyrime vaikai nurodė jaučiantys per mažą paramą iš mokyklos bendruomenės bei iš šeimos.

„Nemaža dalis rodiklių liko stabilūs, tačiau ypač subjektyviai suvokiama socialinė parama turėjo neigiamas tendencijas, tai reiškia, kad jaunuoliai, mokiniai, moksleiviai tą socialinį kapitalą, kuris palaiko iš aplinkos, jaučia kaip sumažėjusį. Tai stebima visų socialinės paramos šaltinių, ypač verta atkreipti dėmesį į mokyklą ir šeimą dėl to, kad tai  aplinka, kuri tenka jaunuoliui ir labai retai yra pasirinkimo objektas“, – sakė tyrėjas.

Nepakankamos paramos iš mokytojų nurodė sulaukiantys 65,9 proc. moksleivių, tuo metu iš šeimos – 41 proc. Prieš ketverius metus šie rodikliai atitinkamai siek4 56,6 proc. ir 27,5 proc.

Pasak K. Šmigelsko, svarbu atkreipti papildomą dėmesį į šeimas, kad suaugusieji, visų pirma tėvai, skirtų dėmesį savo vaikams, anūkams, kad jie jaustųsi geriau ir augtų saugesnėje aplinkoj.

Labai patenkintų mokykla yra 29 proc. Anot K. Šmigelsko, patenkintų ir vertinančių prasčiau yra 71 proc. moksleivių.

„Patyčios – vienas iš tų rodiklių, kur Lietuva Europos mastu ilgus metus užėmė pirmaujančias pozicijas. Nežinia kaip dabar bus, bet ką matome iš pačios Lietuvos perspektyvos, rodiklis bendrų, įprastinių patyčių faktiškai nesikeičia, labai mažais tempais gerėja“, – sakė tyrėjas.

Tyrimo duomenimis, 27 proc. 5-9 klasių mokinių nurodė, kad iš jų dažnai tyčiojamasi (26,9 proc.), tarp vienuoliktokų – 12 proc. Pastebima, kad auga patyčių internete, tai nurodė patyrę 14 proc. 5-9 klasių mokinių ir perpus tiek vienuoliktokų.

Tyrimas, kuriame dalyvavo 6,6 tūkst. šalies 11-15 metų bei 17 metų moksleivių iš 124 mokyklų visoje Lietuvoje reprezentacinės, atsitiktinės imties būdu buvo atliktas pernai.