- Berta Banytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybinius brandos egzaminus (VBE) šiais metais vertinę ir kitas paslaugas teikę mokytojai piktinasi – atlygio tenka laukti ne vieną mėnesį. Ta pati problema, anot jų, kartojasi jau keletą metų.
Ne vienų metų problema
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) aiškina, kad dėl vėluojančio užmokesčio šiemet kalta sudėtinga finansinė situacija.
„Kauno dienos“ žurnalistų kalbinta Vilniaus „Juventos“ gimnazijos lituanistė Lilija Jankeliūnienė, vertinusi VBE, pasakojo atlygio už vasarą atliktą darbą sulaukusi tik rugsėjo pradžioje. Ji pridūrė, kad užmokestis vėlavo ne tik lituanistams, bet ir kitų mokomųjų dalykų pedagogams.
Pasak lituanistės, užmokestis gaunamas labai įvairiai – kartais net gruodį. Taip VBE sesija vyksta jau daugiau negu dešimt metų. „Ko gero, aš tik du kartus esu gavusi atlygį laiku – maždaug rugpjūčio viduryje. Kitais metais visos Lietuvos mokytojai gauna užmokestį iki gruodžio“, – pirštu į piktžaizdę bedė pašnekovė.
Laikas: mokytojai skundžiasi, kad dėl didelio užimtumo VBE darbus vertinti gali tik nuo 18 iki 24 val., savaitgaliais ar per šventes. / Vytauto Petriko nuotr.
„Kartais būna toks stebuklingas abėcėlinis sąrašas, kai, pavyzdžiui, Alytus gauna atlygį rugsėjo mėnesį, o Vilnius – lapkritį“, – pridūrė pedagogė.
„Tyčiojamasi iš mokytojų visais įmanomais būdais. Situacija yra tokia: jau daugelį metų veikiausiai visos Lietuvos mokytojai, išskyrus keletą, dalyvauja VBE sesijoje – vieni vykdo (stebi, kaip vyksta egzaminas, ar niekas nenusirašinėja, taip pat prireikus palydi mokinius iki tualeto ar pakvėpuoti grynu oru, tvarko tam tikrus organizacinius reikalus ir pan. – aut. past.), kiti vertina. Vykdymo darbai atliekami ir anksčiau – kovą, balandį ir gegužę. Vertinimas atliekamas vėliau – liepos pradžioje, bet mokytojai atlygio laiku nesulaukia“, – atviravo L.Jankeliūnienė.
Pasigenda kompensacijų
Ji pridūrė, kad, kol vertinami VBE darbai, o dabar vertinimas vyksta nuotoliniu būdu – namuose, mokytojai naudoja savo elektros energiją, savo kompiuterinę įrangą. Tačiau jokių kompensacijų už tokias sąnaudas taip pat negauna. Maža to, mokytojai VBE vertina tik atlikę pirmines savo pareigas mokyklose.
„Kadangi būna mokslo metų pabaiga, mokytojai dirba įtemptai, nes reikia parašyti mokiniams įvertinimus už visus mokslo metus. Kai kurie VBE vertintojai yra klasių vadovai. Jie organizuoja išvykas į įvairius renginius, kad atsisveikintų su mokiniais ne formaliai, o taip, kad baigusieji mokyklą jaustų, jog mokykloje bet kada yra laukiami. Tačiau tam irgi reikia pasiruošti. Vargšai mokytojai VBE vertinimus vykdo, pavyzdžiui, nuo 18 iki 24 val., savaitgaliais ar per šventes. Čia apie darbo užmokestį, kurį numato Darbo kodeksas, jau niekas nekalba“, – pasakojo Vilniaus „Juventos“ gimnazijos mokytoja.
Pasak L.Jankeliūnienės, ŠMSM atstovai aiškina, kad tokiu būdu mokytojams esą yra suteikta nevaržoma laisvė patiems paskirstyti savo darbo laiką.
Pinigai nuvertėja
„Mokytojai eina, nes jaučia pareigą. Jie eina ir iš idėjos. Mokytojai ten įgyja praktinių įgūdžių – daug ko pasimoko, prisimena ir pan. Jie turi lūkesčių, kad galbūt sumokės laiku. Šiandien, kadangi didžiulė infliacija, tie mano pinigai, kuriuos kažkas turi, nuvertėja kiekvieną dieną. Jei aš galėjau nusipirkti daiktą liepos pabaigoje už tam tikrą sumą, lapkričio pabaigoje, ko gero, to daikto už tiek jau nenusipirksiu. Atrodytų, kad mokytojai skundžiasi, bet reikėtų pažiūrėti į situaciją giliau. Ministrė teigia, kad už viską prisiima atsakomybę, ir sako: spręskime problemas visi kartu. Kyla klausimas, kaip aš galiu išspręsti problemą – išsimokėti sau atlygį, kuris man priklauso?“ – svarstė apie 300 VBE darbų šiemet įvertinusi L.Jankeliūnienė.
Keista: L.Jankeliūnienę stebina švietimo, mokslo ir sporto ministrės kalbos, kad mokytojams siekiama psichologinio saugumo, bet atlyginimas niekaip su tuo nesusijęs. / L. Jankeliūnienės asmeninio archyvo nuotr.
Vilniaus „Juventos“ gimnazijos lituanistė pridūrė, kad, be VBE vykdymo ir vertinimo, kai kurie lituanistai ir matematikai gegužę vykdė ir organizavo pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) – mokinių darbų vertinimo, moderavimo paslaugą. Kitaip tariant, buvo tikrinamos dešimtos klasės mokinių atliktos užduotys. Tačiau ir už šį darbą pinigai dar nesumokėti, nors jau įsibėgėjo spalis.
Užklausą, kodėl mokytojams vėluoja atlygis už VBE ir PUPP, L.Jankeliūnienė sakė raštu feisbuke pateikusi Nacionalinei švietimo agentūrai (NŠA) rugpjūčio pradžioje. Tačiau tesulaukė atsakymo, kad esą laukiama lėšų iš valstybės biudžeto. Kai jų bus, pinigus žadėta pervesti savivaldybėms, o tada užmokestis pasieks mokytojus. To paties lituanistė teigė paklaususi e.paštu ir Finansų ministerijos.
„Švietimas yra kliedesių ir nežinomybės teritorija. Mes nieko nežinome. Įkainis už vieną patikrintą lietuvių kalbos ir literatūros darbą – 6,44 euro. Viskas yra skaičiuojama taip: kiek darbelių patikrinai, tokius pinigėlius ir gausi. Aš esu vyriausioji vertintoja. Jiems mokama kitaip – skiriamas atitinkamas koeficientas. Dar dalyvauju apeliacinėje komisijoje. Mano pinigėliai tikrai turi siekti tūkstantį eurų. Gal tie pinigai žmogui yra gyvybiškai svarbūs? Jis juos turi, bet pasiimti negali. Ir mes kalbame apie tai, kad mokytojo specialybė yra prestižinė? Kalbame apie mokytojo psichologinį saugumą? Ministrė nuolat mini, kad siekia psichologinio saugumo. Kas keisčiausia, pasako, kad atlyginimas niekaip su tuo nesusijęs. Kaip galima taip mąstyti?“ – stebėjosi lituanistė.
L.Jankeliūnienės teigimu, jokių sutarčių, kuriose būtų įvardyta, kada bus sumokėti uždirbti pinigai, nesudaroma. Esą tik skubama, kad kiekvienas mokytojas pasirašytų konfidencialumo pasižadėjimą. „Iš mūsų reikalaujama viską atlikti iki nurodyto laiko, o jie jokių terminų, susijusių su atlygio mokytojams išmokėjimu, sau nėra iškėlę. Kai suplanuojama paslauga, o šitos paslaugos negalima nesuplanuoti, nes egzaminai vyksta kiekvienais metais, iš anksto turi būti ir tam skiriama lėšų. Švietimo sistemoje ar mūsų valstybėje santykio perku–parduodu, pasirodo, nėra. Viskas lyg iškreiptų veidrodžių karalystėje“, – apmaudo neslėpė pašnekovė.
Vilniaus „Juventos“ gimnazijos lituanistė atvira – nemažai mokytojų dėl tokios situacijos, ypač dėl vėluojančio atlygio, pasitraukia iš VBE vertinimo sistemos ir vasaras leidžia, nors ir be papildomo tūkstančio eurų, bet laisviau. „Išėjo žmogus, ateina naujas – jis visai nieko nežino. Pasaka be galo“, – sakė L.Jankeliūnienė.
Nežino, kur stringa lėšos
„Nežinau, kur problema. Šitą darbą finansuoja NŠA, bet darbuotojas atlygį gauna iš ugdymo įstaigos. Viskas vyksta labai ilgai ir neaišku, kas vėluoja, – ar įstaiga gauna vėliau, ar įstaigos vadovas vis delsia atsiskaityti su darbuotojais, nes skirtingose ugdymo įstaigose atlygis gaunamas skirtingu laiku“, – svarstė Kaišiadorių rajono švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Vytautas Silvanavičius.
Nesprendžia: anot V.Silvanavičius, apie vėluojantį atlygį už atliktus darbus girdi ir ministrė, ir su tuo susijusios institucijos, tačiau problemos sprendimas nejuda. / I. Gelūno nuotr.
Jis sakė apie esamą situaciją kalbėjęsis su VBE vertintojais iš Rumšiškių A.Baranausko, Žiežmarių ir Kaišiadorių A.Brazausko gimnazijų. Pašnekovas antrino L.Jankeliūnienei ir pabrėžė, kad ir kitose šalies mokyklose keliama ta pati problema. „Lyderystės imtis ir sutvarkyti šį reikalą reikėtų ŠMSM – įpareigoti NŠA atlikus darbą apskaičiuoti atlygį ir išsiųsti į mokyklas arba tiesiogiai darbuotojui. Tai būtų esminis problemos sprendimas“, – įsitikinęs pašnekovas.
V.Silvanavičiaus teigimu, apie problemą dėl vėluojančio atlygio už VBE vertinimą kalbėta ne viename švietimo darbuotojų suvažiavime. Tai esą girdėjo ir ministrė. „Lyg ir girdima, bet neįsiklausoma – problemos sprendimas nejuda. Mokytojai piktinasi, nes pinigai uždirbami nelengvai. VBE vertinimas reikalauja daug fizinių jėgų ir atidumo, kruopštumo. Nuovargis – didelis“, – pridūrė Kaišiadorių rajono švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas.
Patiria spaudimą
„Kauno dienos“ žurnalistų kalbinta Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Alytaus miesto susivienijimo pirmininkė Meilė Platūkienė teigė, kad atlyginimo lapelį, kuriame įrašytas ir atlygio už VBE vertinimą dydis, jos miesto mokytojai gavo rugpjūčio pabaigoje.
„Aišku, visada norisi, kad viskas būtų šiek tiek greičiau. Tą užmokestį, kurį gauna mokytojai už VBE vertinimą, pavadinčiau pagalba arba savanoryste, nes atlygis yra gerokai per mažas“, – tvirtino pašnekovė.
Prievarta: M.Platūkienės teigimu, dėl mažo atlygioVBE vertinti atsisakantys mokytojai kartais sulaukia ir spaudimo ar net bandymų susidoroti. / M. Platūkienės asmeninio archyvo nuotr.
Ji prisiminė ir atvejį vienoje progimnazijoje, kai lietuvių kalbos mokytojų buvo prašoma, kad jos vertintų gimnazistų VBE darbus. Tačiau vienai iš jų atsisakius tai daryti dėl per mažos kompetencijos, progimnazijos direktorius ėmėsi sankcijų – sakė priimsiantis dar vieną darbuotoją ir taip sumažinsiantis darbo krūvį VBE vertinti atsisakiusiai mokytojai. „Taip irgi susidorojama su mokytojais. Aišku, įsikišus profesinei sąjungai, reikalas sustojo“, – atviravo M.Platūkienė.
LŠDPS Alytaus miesto susivienijimo pirmininkė pabrėžė, kad prašant vertinti VBE neturėtų būti jokios prievartos – mokytojai patys turėtų norėti tai daryti. „Turėtų būti toks atlygis, kad mokytojai būtų kviečiami dalyvauti konkurse, kur būtų sprendžiama, priims juos vertinti darbus ar jų nepriims. Dabar, kai nesurenka reikiamo vertintojų skaičiaus, mokyklų vadovai prašinėja bet ko, todėl, ko gero, mes ir matome tokius rezultatus“, – svarstė ji.
M.Platūkienė pabrėžė, kad, jei VBE darbų vertintojams atlygį skiria valstybė, tai lėšų atlygiui už PUPP vertinimą, apie kurį kalbėjo ir L.Jankeliūnienė, mokyklos turi rasti pačios. Tačiau esą ne visos ugdymo įstaigos iš turimų resursų jų atranda. „Jei mokykla neturi daug mokinių, ir tai yra pagrindinė mokykla, tiek lėšų neturės. Šiek tiek geresnė situacija gimnazijose, bet jei gimnazija yra ištisinė, ji neturi tiek daug pinigėlių. Todėl ir susiduriama su tokia situacija, kad mokytojai altruistiškai taiso darbus. Mokytojas tikrai, ko gero, yra tas optimistas, kuris supranta, kad darbus vis tiek reikia padaryti“, – kalbėjo LŠDPS Alytaus miesto susivienijimo pirmininkė.
Įvardijo vėlavimo priežastį
Kaip aiškino ŠMSM atstovė Alma Vijeikytė, už egzaminų vykdymą atsakingos savivaldybės, kurios paskiria egzaminų centrus ir atsiskaito su vykdytojais. Ministerija valstybės biudžeto lėšas VBE vertinimui skiria NŠA. O ši, gavusi pinigus ir vadovaudamasi su mokyklomis pasirašytomis lėšų naudojimo sutartimis, atsiskaito už VBE kandidatų darbų vertinimą.
Apie užmokesčio vėlavimą jiems buvo pranešta iš anksto.
Nustatytas įpareigojimas pervesti lėšas per 30 kalendorinių dienų, pasibaigus pakartotinės sesijos VBE kandidatų darbų vertinimui. ŠMSM atstovė tvirtino, kad mokyklos ir mokytojai tai žino, nes pasirašo lėšų naudojimo sutartis.
„Atlyginimai vertintojams šiemet buvo išmokami dalimis, todėl su kai kuriais vertintojais vėluota atsiskaityti. Labai dėl to apgailestaujame. Vertinimas šiemet buvo baigtas liepos 21 d., lėšos mokykloms buvo pervestos rugpjūčio 11–30 d. dalimis. Dalis vėlavo, dalis buvo pervesta laiku. Mokyklos gautas lėšas perveda mokytojams, o tada NŠA atsiunčia ataskaitą. Šiemet jos tai turi padaryti iki lapkričio 15 d.“, – detalizavo pašnekovė.
Jos teigimu, jeigu turima visa reikiama lėšų suma, mokama visoms mokykloms iš karto. Pavyzdžiui, 2021 m. visos lėšos buvo pervestos rugpjūčio 6–9 d. Šiemet, kaip jau minėta, mokėta dalimis. Pirmiausia lėšos pervestos centralizuotas buhalterijas turinčioms mokykloms, tarkime, Kauno rajono mokykloms. A.Vijeikytė užsiminė, kad NŠA pasiekia informacija, jog tokiose mokyklose atsiskaityti užtrunkama ilgiau.
„ŠMSM kiekvienais metais planuoja šias lėšas iš anksto ir teikia poreikį Finansų ministerijai. Taip pat ieško galimybių jų rasti iš bendrųjų sutaupytų asignavimų. Mokėjimas kai kam pavėlavo, kadangi dėl sudėtingos finansinės situacijos lėšų suma NŠA šiemet buvo pervesta ne visa iš karto, bet dalimis“, – mokytojams vėlavusio atlygio priežastį įvardijo ministerijos atstovė.
Atranka ir įkainiai
Pasak pašnekovės, mokykla deleguoja savo mokytojus vertinti VBE darbų, taip patvirtindama, kad mokytojas atitinka vertintojui keliamus reikalavimus. Iš mokyklų deleguotų vertintojų sąrašo dalyko vertinimo komisijos pirmininkas su vyresniaisiais vertintojais atsirenka reikiamą vertintojų skaičių pagal vertintojo vertinimo kokybės ataskaitas, turimą patirtį ir kompetencijas.
Atlyginimai vertintojams šiemet buvo išmokami dalimis, todėl su kai kuriais vertintojais vėluota atsiskaityti. Labai dėl to apgailestaujame.
„Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino vertinimo apeliacinės komisijos pirmininkui, pavaduotojui, pagrindinės ir pakartotinės sesijų brandos egzaminų vyresniajam vertintojui ir vertintojui, apeliacinės komisijos nariui už atliekamas kandidatų darbų vertinimo funkcijas elektroninio vertinimo sistemoje taikomas 6,44 euro įkainis už vieną kandidato darbo įvertinimą. Už visų kitų dalykų kandidatų darbų atliekamas vertinimo funkcijas taikomas 4,81 euro įkainis už vieną visą įvertintą kandidato darbą“, – vardijo ŠMSM atstovė.
Ieško sprendimo būdų
Paklausta, kaip ketinama spręsti problemą, kad atlygis mokytojus pasiektų laiku, A.Vijeikytė teigė, kad ministerija ieško įvairių galimybių. Viena iš jų – skirti lėšų iš sutaupytų ŠMSM bendrųjų asignavimų.
Užsiminus, kad mokytojams vertinant VBE nuotoliniu būdu, kai šie atlieka pirmines pareigas mokyklose, už tam skirtą papildomą laiką, elektros ir asmeninės įrangos sąnaudas jie negauna kompensacijų, pašnekovė sakė, kad svarbu, jog mokyklos vadovybė atleistų mokytojus nuo kitų einamųjų darbų mokyklose. A.Vijeikytės teigimu, gali būti, kad artimiausiu laiku tai bus reglamentuojama.
Kalbėdama apie vis dar vėluojantį atlygį už PUPP mokinių darbų vertinimo moderavimo paslaugą, ŠMSM atstovė sakė, kad šiam tikslui skiriama lėšų iš bendrųjų ministerijos asignavimų. „Esant bendrai sudėtingai situacijai, skiriamų lėšų švietimui nepakanka. Apgailestaujame, kad vėluoja atsiskaitymas už moderavimo paslaugą. Su moderatoriais bus atsiskaityta iki spalio 30 d. Apie užmokesčio vėlavimą jiems buvo pranešta iš anksto“, – tikino pašnekovė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva palaiko Lenkijos idėją vykdyti Baltijos jūros policijos misiją: būtume pajėgūs
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas palaiko Lenkijos siūlymą steigti specialias pajėgas Baltijos jūros infrastruktūrai saugoti bei sako, jog Šiaurės, Baltijos šalių bei NATO karinis laivynas būtų pajėgus tokią misij...
-
NKSC plečia tarptautinį bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių paieškos srityje
Nacionalinio kibernetinio saugumo centras (NKSC) stiprins bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių analizės srityje, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. ...
-
Vilniaus rotušėje apdovanoti inovatyviausi šalies mokytojai
Sostinės rotušėje trečiadienio vakarą apdovanoti inovatyviausi šių metų Lietuvos mokytojai, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. ...
-
Tiriant kabelių Baltijos jūroje pažeidimus sudaryta trijų valstybių pareigūnų tyrimo grupė
Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl Baltijos jūros dugnu nutiestų interneto ryšio kabelių pažeidimų, Lietuvos, Suomijos ir Švedijos prokuratūrų bei teisėsaugos institucijų vadovai nusprendė sudaryti Jungtinę tyrimo grupę. ...
-
Iš Lietuvos deportuojamos verslininkės: mus siunčia namo, bet mes neturime namų2
Prieš penkerius metus Šiauliuose verslą įkūrusios vietnamietės Migracijos departamento sprendimu deportuojamos iš Lietuvos, nes neįdarbino lietuvių. Pusseserės pasakoja, kad turėjo verslą ir Šiauliuose, ir Vilniuje, tačiau...
-
G. Nausėda paskyrė D. Vedricką antrajai VPT vadovo kadencijai
Prezidentas Gitanas Nausėda Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus Darių Vedricką paskyrė dar vienai penkerių metų kadencijai. ...
-
Kalėdiniai Kauno siurprizai: ir šventinis miestelis, ir susitikimai bei pramogos
Šventinė nuotaika Kaune jau skleidžiasi, Vienybės aikštėje papuošta kalėdinė miesto eglė kviečia susitikti, pabendrauti. Šalia įsikūrė ir smaližius viliojantys kupolai. Čia bus galima susitikti ir su Seneliu Kalėda. Se...
-
Sostinės vaikų darželiuose nuo 2025 metų rugsėjo branginamas maitinimas2
Sostinės vaikų darželiuose nuo kitų metų rugsėjo 1-osios branginamas maitinimas. ...
-
Į saugotinų sąrašą įtraukta beveik 26,5 tūkst. Vilniuje esančių medžių1
Į saugotinų sąrašą įtraukta beveik 26,5 tūkst. medžių, pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. ...
-
Vilniaus taryba nutarė skverui suteikti Mažosios Lietuvos vardą, aikštei – J. K. Glaubico
Vilniaus miesto taryba trečiadienį nutarė bevardžiam skverui sostinėje suteikti Mažosios Lietuvos pavadinimą, o aikštei – architekto Jono Kristupo Glaubico vardą. ...