Nevyriausybininkai tvirtina, kad Baltarusijos kurstomą migracijos srautą šiuo metu pakeitė savarankiškos grupės, pačios atradusios šį kelią.

Vis dėlto Lietuvos pareigūnai atkerta, kad atsisakyti apgręžimo politikos neleidžia įtempta geopolitinė situacija regione bei žvalgybinė informacija, jog neteisėtos migracijos srautai pavasarį vėl gali ūgtelėti.

Srautai sumenko dešimtimis kartų

Lietuvos pareigūnai į šalį neteisėtai bandančių patekti užsieniečių neįleidžia beveik pustrečių metų, kilus migrantų antplūdžiui iš Baltarusijos. Vakarai dėl to kaltina Minsko režimą.

Per šį laikotarpį Lietuvos pasieniečiai migrantus apgręžė beveik 22 tūkst. kartų. Kai kurie užsieniečiai ne po kartą bandė neteisėtai kirsti sieną.

Vis tik per pusantro šių metų mėnesio Lietuvos pasieniečiai apgręžė vos kelias dešimtis migrantų. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) teigimu, dauguma iš jų į Lietuvos teritoriją nė nebuvo įžengę – pasienyje pamatę pareigūnus patys sugrįžo atgal į Baltarusijos gilumą.

Per šį laikotarpį apgręžtųjų skaičius yra keliolika kartų mažesnis nei praėjusiais ir užpraėjusiais metais, kai tokių užsieniečių buvo atitinkamai 322 ir 231.

VSAT vadas Rustamas Liubajevas sako, kad „nereikėtų atsipalaiduoti“ ir atsisakyti migrantų apgręžimo politikos.

„Tikėtina, kad pavasarį tie srautai gali vėl padidėti. Mes tokią tendenciją matome jau daug metų. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, – kalbėjo pasieniečių vadas. – Tai daugiau būtų tokia žvalgybinė, kriminalinė žvalgybinė informacija, analitinė. Ne tik mūsų, bet ir Europos Sąjungos, mūsų regiono analitikų.“

Jis pabrėžė, kad Rusijos ir Baltarusijos politikų retorika rodo, kad šios kaimyninės šalys „neatsisakė savo ketinimų ir toliau destabilizuoti situaciją ir hibridinėmis priemonėmis paveikti Europos Sąjungą“.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia taip pat nematanti galimybių atšaukti migrantams taikomų ribojimų dėl „režimų nenuspėjamumo“.

„Šiuo metu vertinant visą kontekstą, visą situaciją turime tęsti (apgręžimo politiką – BNS). Turime būti maksimaliai pasirengę tiek instrumentalizuotos migracijos srautų padidėjimams, tiek kitoms provokacijoms“, – BNS kalbėjo ministrė.

Nemato teisinių argumentų tęsti apgręžimą

Pagal pernai priimtą įstatymą, Lietuvoje užsieniečiai gali būti apgręžiami esant paskelbtai nepaprastajai padėčiai ar valstybės lygio ekstremaliajai situacijai. Pastarąją dar 2021 metais yra įvedusi Vyriausybė.

Ji taip pat yra numačiusi ir šešis kriterijus, kada ekstremali situacija gali būti skelbiama. Jie iš esmės susiję su ypač dideliu migrantų srautu pasienyje, apgyvendinimo vietose, pateikiamų prieglobsčio prašymų skaičiumi.

Nevyriausybininkai atkreipia dėmesį, jog šiuo metu apgręžimas gali būti pateisinamas tik pagal vieną kriterijų, teigiantį, jog yra pakankamai pagrindo manyti, kad Lietuvos sienos kirtimas neleistinose vietose „dirbtinai organizuojamas, skatinamas ar leidžiamas dalyvaujant kaimyninėms valstybėms“.

Pasak migrantams padedančios organizacijos „Sienos grupė“ vadovo Mantauto Šulskaus, tai rodo, jog „argumentų tęsti apgręžimų politiką šiuo metu praktiškai nėra“.

„Instrumentalizuotos migracijos argumentas – vienintelis vis dar naudojamas apgręžimų politikai pateisinti – Sienos grupės manymu yra labai silpnas. Aiškiai instrumentalizuotą migraciją, stebėtą 2021 metais, pastaruoju metu pakeitė ganėtinai savarankiškų grupių, pačių atradusių šį migracijos kelią, judėjimas“, – BNS sakė nevyriausybininkas.

„Tiek ties Latvijos, tiek ties Lenkijos sienomis su Baltarusija, sienos kirtimų skaičiai irgi jau kuris laikas yra arti nulio“, – pridūrė jis.

Nesant parlamentinei tokių ribojimų peržiūrai ir kontrolei, demokratinėje valstybėje kyla rimta grėsmė dėl neproporcingų konstitucinių žmogaus teisių ribojimų ir pažeidimų.

„Sisteminė klaida“

„Sienos grupės“ teisininkė Emilija Švobaitė akcentuoja, kad žmogaus laisves ir teises pagal Konstituciją gali apriboti tik Seimas, paskelbęs nepaprastąją padėtį.

„Tačiau ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio neribotam laikui gali paskelbti Vyriausybė. Tai aktuali problema ne tik sprendžiant nereguliarios migracijos klausimą, tačiau apskritai vertinant teisės viršenybę ir valdžių padalijimo principą šalyje“, – BNS nurodė ji.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, Laisvės frakcijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius taip pat teigia, kad migrantų teisės turėtų būti apribotos Seimo skelbiama nepaprastąja padėtimi. Vis tik jis pabrėžia, kad ribojimai bent jau kol kas turėtų išlikti dėl priešiškos Baltarusijos ir Rusijos politikos.

„Manau, kad sisteminė klaida buvo padaryta tada, kai į instrumentalizuotos migracijos reiškinį buvo pasirinkta reaguoti ne nepaprastosios padėties, o ekstremaliosios situacijos teisiniu režimu. Ekstremaliąją situaciją skelbia Vyriausybė, o nepaprastąją padėtį – Seimas, reguliariai peržiūrint tokio teisinio režimo išlaikymo prielaidas“, – BNS teigė parlamentaras.

„Nemanau, kad tokie ribojimai šiandieniniame geopolitiniame kontekste gali būti atšaukti, tačiau nesant parlamentinei tokių ribojimų peržiūrai ir kontrolei, demokratinėje valstybėje kyla rimta grėsmė dėl neproporcingų konstitucinių žmogaus teisių ribojimų ir pažeidimų“, – pridūrė jis.

Apgręžimus kritikuoja ir tarptautinės nevyriausybinės organizacijos, teigdamos, jog taip vykdomi tarptautinei teisei prieštaraujantys migrantų išstūmimai. Vis tik Lietuvos pareigūnai tvirtina, kad alternatyvų tam nėra, nes valstybė turi būti pasiruošusi apsaugoti sieną.