„Kai grįžusi į laboratoriją ant tyrimų stalo anatomine tvarka išdėlioju dar neatpažintą skeletą ir jau pirmieji žiauraus, kauluose palikusio nukankinimo ir nužudymo bruožai man byloja: priešais mane legenda – tokia kaip partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas ar Konstantinas Kalinauskas, štai tokiomis akimirkomis pasijuntu maža ir nenusipelniusi to, ką turiu“, – sakė stipendiją Seime atsiėmusi mokslininkė.

J. Kozakaitė tvirtino, kad carinės Rusijos ir sovietų režimas sisteminai beveik porą šimtmečių mėgina iš Lietuvos istorijos ištrinti tai, kas primintų, jog „turime būti dėkingi ir nepriimti laisvės kaip privilegijos“.

„Jūs tik pagalvokit – to jauno miškuose suimto vaikino, kuris buvo slapčia nukankintas ir nušautas KGB tardymo rūsiuose, kauliukai kėlė tokią baimę visai Sovietų Sąjungai ir jos specialiosioms tarnyboms, kad prisireikė juos apibarstyti kalkėmis ir užkasti taip toli ir taip giliai, kad patys nepajėgtų rasti“, – kalbėjo archeologė.

Partizanų vado A. Ramanausko-Vanago palaikai pernai rasti Našlaičių kapinėse Vilniuje.

„Panašius atvejus galėčiau vardyti ir kalbėdama apie politinius kalinius ir netgi apie carinės Rusijos susidorojimą su mūsų sukilėliais“, – pridūrė J. Kozakaitė.

Mokslininkė tvirtino siekianti, kad kiekvieno už Lietuvos laisvę gyvybę atidavusio vardas būtų iškaltas akmenyje, o jo mirties aplinkybių nustatymas būtų paremtas pedantiškai atliktais moksliniais tyrimais ir nenuginčijamas.

Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijos pirmininkas Zenonas Butkus teigė, kad J. Kozakaitė yra „puikiausios kvalifikacijos, darbšti mokslininkė ir studentų mėgstama dėstytoja“.

To jauno miškuose suimto vaikino kauliukai kėlė tokią baimę visai Sovietų Sąjungai ir jos specialiosioms tarnyboms, kad prisireikė juos apibarstyti kalkėmis ir užkasti taip toli ir taip giliai, kad patys nepajėgtų rasti.

„Komisijai pateiktame projekte ji yra numačiusi ištirti dar 32 partizanų palaikus, tai yra jau surastus, bet dažniausiai neidentifikuotus partizanų palaikus. O tai labai svarbu, juk tik dalis laisvės kovotojų yra žinomos nustatytos asmenybės. Bet daugelis jų nėra palikę jokių laiškų, dienoraščių, dokumentų, vis mažiau ir gyvų liudininkų“, – kalbėjo profesorius.

„Tad kad ir kaip būtų tragiška ir graudu, jųjų kūnai yra herojinės kovos liudininkai. Modernias tyrimais galima net nustatyti, kokie sužalojimai buvo patirti per kovas mūšiuose su okupantų kariuomene ir kokie – per sovietinių budelių nežmoniškus kankinimus“, – teigė jis.

„Neabejotinas tyrimų tikslumas dar labiau įtikina, kad partizanai, stodami į kovą su okupantu, ėjo į beveik neišvengiamą mirtį, į neišpasakytų kančių kelią. Šitaip aukotasi ateinančioms kartoms, kartu ir mums. Aukotasi dėl valstybės tęstinumo įrodymo, dėl to, kad galėtų įvykti Kovo 11-osios stebuklas“, – sakė Z. Butkus.

Daugiau nei 11 tūkst. eurų Valstybės nepriklausomybės stipendiją J. Kozakaitė atsiėmė Seime iškilmingai minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną.

1990 metų kovo 11 dieną Aukščiausioji Taryba paskelbė atstatanti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Už tokį nutarimą balsavo 124, susilaikė šeši deputatai.