Tai neeilinėje ES vidaus reikalų ministrų taryboje pranešė Europos Komisijos vicepirmininkas Margaritis Schinas. Europos Komisijos vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson pristatė 10 punktų planą, skirtą veiksmingesniam pabėgėlių iš Ukrainos priėmimui koordinuoti ES lygiu. Komisarė dėkojo daugiausiai pabėgėlių priimančioms valstybėms narėms, tarp jų ir Lietuvai.

Nuotoliniu būdu taryboje kalbėjęs Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis išreiškė padėką valstybėms narėms už pabėgėlių priėmimą ir teigė suprantantis, kad tai didelis iššūkis Europos Sąjungai. Kalbėdamas apie bendras tendencijas, ministras pastebėjo, kad pabėgėlių srautai šiek tiek sumažėjo, tačiau vis dar išlieka labai dideli. Jis teigė, kad Ukrainos atstatymas po karo pareikalaus laiko, todėl išvykę Ukrainos piliečiai kurį laiką liks ES ir naudosis teikiama apsauga.

Ukrainos vidaus reikalų ministras dėkojo už pastangas kuo greičiau priimti Ukrainą į ES ir prašė toliau vykdyti spaudimą Rusijai, taip pat ir Baltarusijai, stiprinant sankcijas. Ministras atskirai padėkojo Lietuvai už iniciatyvą įtraukti Ukrainą į Europos migracijos tinklą, kuris vienija Europos Komisijos, ES valstybių narių ir kai kurių trečiųjų šalių ekspertus, siekiant dalintis informacija migracijos ir prieglobsčio srityse.

Lietuvoje pabėgėliai iš Ukrainos jau sudaro daugiau nei 1 proc. gyventojų skaičiaus ir pagal šį rodiklį mes esame daugiausiai ukrainiečių priimančių šalių dešimtuke.

„Lietuvoje pabėgėliai iš Ukrainos jau sudaro daugiau nei 1 proc. gyventojų skaičiaus ir pagal šį rodiklį mes esame daugiausiai ukrainiečių priimančių šalių dešimtuke. Norint suteikti jiems reikiamas sąlygas ir apsaugą, būtinas adekvatus ES finansavimas. Tad sveikiname Europos Komisijos pastangas šiam tikslui sutelkti ES finansinius resursus. Tuo pačiu suprantame, kad tai tik pirmas žingsnis, nes į ES atvyks ir kurį laiką liks dar ne vienas milijonas ukrainiečių, todėl papildomo finansavimo klausimas išliks aktualus dar ne vienerius metus“, – pranešime cituojama vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Neeilinėje taryboje ES ministrai taip pat sutarė dėl bendros pabėgėlių iš Ukrainos registravimo ir keitimosi informacija sistemos sukūrimo – ji užtikrins ukrainiečių judėjimo ES viduje stebėseną ir koordinavimą. Taip pat pažymėtas didesnės vaikų ir pažeidžiamų asmenų apsaugos poreikis, kovos su prekyba žmonėmis priemonės.

Pirmininkaujanti Prancūzija paragino rodyti solidarumą Moldovai ir perkelti Ukrainos piliečius. Šiuo metu tokį įsipareigojimą yra prisiėmusios 7 šalys, Lietuva – viena iš jų.

Į Europos Sąjungą jau atvyko 3,8 mln. pabėgėlių iš Ukrainos, dar 6,7 mln. žmonių yra persikėlę Ukrainos viduje. Europos Komisijos duomenimis, 831 600 ukrainiečių jau yra gavę laikinąją apsaugą ES.

Lietuvoje registruota 36,3 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.