– Kur galima rasti tuos žemėlapius ir pasitikrinti oro taršą?

– Žemėlapius galima rasti mūsų agentūros svetainėje. Ten galėsite pamatyti skirtingų rūšių informaciją. Visų pirma, yra miesto teršalų sklaidos žemėlapiai, kuriuose matysite įvairių teršalų vidutines metines koncentracijas, kur tos koncentracijos yra didžiausios – dažniausiai prie intensyvaus eismo gatvių, prie stacionarių taršos šaltinių, tose vietose, kur daug gyvenamųjų namų, šildomų kietuoju kuru. Iš viso yra pateikta devynių miestų žemėlapiai ir galima pasianalizuoti savo gyvenamosios vietos oro kokybę. Dar vienas įrankis, kurį sukūrėme tikėdamiesi šiek tiek padėti dokumentų rengėjams planuojant ūkinę veiklą, tai žemėlapis, įrankis, kuriuo galima nusistatyti minimalias ir maksimalias tam tikrų teršalų koncentracijas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip dažnai informacija žemėlapiuose yra atnaujinama?

– Kadangi daugiausia remiamės vidutinėmis metinėmis koncentracijomis, informaciją planuojame kasmet atnaujinti, tikriausiai trečią ketvirtą metų ketvirtį.

– Ar tiesa, kad didžiausia tarša yra Vilniuje, ar ir kituose miestuose gali būti panaši?

– Iš dalies taip, didieji miestai, be abejo, turi daugiausia taršos šaltinių, ten intensyviausiai vyksta gyvenimas visomis prasmėmis, tad ten ir koncentracijos didžiausios. Tačiau yra tam tikrų miesto vietų tuose didžiuosiuose miestuose, kurios yra labiausiai užterštos. Tai, aišku, yra prie intensyvaus eismo gatvių. O gyvenamuosiuose rajonuose, tarkime, mikrorajonuose, kur daug daugiabučių namų, ten oro kokybė yra panaši kaip mažesniuose miestuose, žymiai švariau. Tai priklauso nuo to, kur gyvename, prie kokių taršos šaltinių esame.

– Tačiau ar didžiausi taršos šaltiniai, tarkime, Vilniuje, viršija kažkokias normas ar vis dėlto dar galime sakyti, kad oras pas mus Lietuvoje švarus?

– Na, tikrai yra vietų, kur normos viršijamos, bet geroji žinia ta, kad tų viršijimo atvejų kasmet mažėja ir tikimės, kad tokia tendencija išliks ir toliau.

Gyvenamuosiuose rajonuose, tarkime, mikrorajonuose, kur daug daugiabučių namų, ten oro kokybė yra panaši kaip mažesniuose miestuose, žymiai švariau.

– Kaip suprantu, žiemą, kai žmonės šildosi savo namus, tarša suaktyvėja, ar ne? Vasarą ji mažesnė?

– Taip, be abejo. Vasarą veikia daugiausia transportas, statybų aikštelėse vykdomi darbai, kelių remonto darbai. Na, o žiemą prisideda didysis šaltinis – deginamas kietasis kuras. Tai, kaip žinome, trunka beveik pusę metų, tai iš tikrųjų ilgamečiai stebėjimai rodo, kad didžiausios teršalų koncentracijos yra žiemos metu.

– Esu girdėjusi, kad Vilniuje, prie Geležinio Vilko gatvės, kur yra intensyvus eismas, geriau nebėgioti, nes oro tarša tikrai yra didelė, o bėgiodami įkvepiame daug oro. Ar tiesa, kad ši vieta tokia užteršta?

– Taip, tikrai visiška tiesa, yra atlikta tyrimų. Intensyvus eismas, be abejo, sukuria tą efektą, kad labai išauga tam tikrų teršalų – azoto dioksido, kietųjų dalelių – koncentracija aplinkos ore ir ten bėgioti, sportuoti, vaikščioti su vaikais tikrai nerekomenduojame. Kaip ir nerekomenduojame prie bet kurios kitos intensyvaus eismo gatvės.

– Ar yra tokia vieta Lietuvoje, koks nors kaimas, kurį galime rasti žemėlapyje, kur yra geriausia oro kokybė?

– Mes turime tris kaimų oro kokybės tyrimų stotis, bet jos yra nacionaliniuose parkuose. Mažesniuose miesteliuose, deja, tokių stočių kol kas neturime, bet savivaldybės skelbia savo duomenis. Priklauso nuo teršalų, iš tikrųjų. Tarkime, kietųjų dalelių koncentracija kartais normas viršija ir kaimo foninėse stotyse, nes tam tikra dalis teršalų yra tiesiog atnešama iš kitų šalių. Mažesniuose miesteliuose, priklauso, kur yra jūsų gyvenamoji vieta, tarkime, jei prie intensyvesnio kelio ar žvyrkelio vasarą, žmonės patiria daugiau oro taršos poveikio.

– Minėjote, kad žemėlapyje yra devyni Lietuvos miestai. Ar planuojate plėsti žemėlapį?

– Taip, planuojame plėsti. Tikimės, kad šiais metais dar pavyks paskelbti ir Marijampolės miesto oro kokybės taršos žemėlapius.