Ekonomisto Tado Povilausko teigimu, perkamoji galia šiemet visai nuslopus infliacijai bei toliau sparčiai augant atlyginimams, yra aukšta, tad tikėtina, jog Lietuvos gyventojai rinksis ne taupyti, o išlaidauti kelionėms.

Vis dėlto, SEB banko analitikas sako, kad kelionės į Pietų Europą pabrango dėl ten vyraujančios paslaugų infliacijos. Kainos jose kyla ir dėl didelio turistų srauto iš turtingesnių Vakarų Europos, Skandinavijos valstybių.

Tuo metu Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė teigia, kad tikėtis pigesnių kelionių nei pernai nereikėtų, tačiau organizatoriai siūlo keliones už prieinamą kainą ne į Europos valstybes.

„Asortimentas yra visokiems biudžetams, nes kaip niekad šiemet turime ypatingai daug užsakomųjų reisų tiek kainos prasme, tiek galimų datų, tiek kurortų ar viešbučių pasirinkimas yra labai platus“, – BNS sakė Ž. Gavelienė.

Gyventojai turi daugiau galimybių išlaidauti kelionėms

Pasak T. Povilausko, šių metų pirmąjį ketvirtį gyventojų pajamos toliau augo, o pastaruosius kelerius metus vyravusi infliacija išsikvėpė.

Balandį, Eurostato duomenimis, Lietuvoje kainos tebuvo 0,4 proc. didesnės nei prieš metus. Tokia infliacija buvo mažiausia visoje Europos Sąjungoje. Tuo metu Valstybės duomenų agentūra kitą savaitę turėtų paskelbti apie 10 proc. vidutinio darbo užmokesčio augimą pirmąjį metų ketvirtį, pabrėžė ekonomistas.

Dėl to, teigė T. Povilauskas, gyventojai gali sukaupti santaupų vasaros kelionėms: „Klausimas dabar tas, ar bus daugiau taupoma, ar bus linkstama išlaidauti kelionėms.“

„Vis tik darome prielaidą, kad atsižvelgiant į tai, kad vartotojų pasitikėjimo rodikliai yra istoriškai geri, manome, jog vasarą žmonės paišlaidaus. (...) Jei pajamos padidėjusios iki 10 proc., atitinkamai galvojame, kad ir kelionėms tas dydis turėtų panašiai kisti“, – kalbėjo jis.

Klausimas dabar tas, ar bus daugiau taupoma, ar bus linkstama išlaidauti kelionėms.

Pasak analitiko, didėjant perkamajai galiai kelionių į užsienį skaičius Lietuvoje augo ir anksčiau, pavyzdžiui, iki pandemijos, 2016-2019 metais.

Ekonomistas taip pat teigė, kad laisviau planuoti išlaidas atostogoms galės ir paskolas mokantys gyventojai, rinkoms besitikint, kad Europos Centrinis Bankas pradės mažinti bazines palūkanų normas, lemiančias ir paskolų palūkanas.

Vis dėlto, T. Povilausko manymu, kelionės į pagrindines Europos atostogų kryptis – Graikiją, Italiją, Ispaniją – šiemet bus brangesnės dėl paslaugų infliacijos. Jis pabrėžė, kad visoje ES apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos šiuo metu yra vidutiniškai 5 proc. brangesnės nei pernai.

„Kaip ir vien dėl to už tas pačias paslaugas turėsime mokėti kažkiek daugiau keliaujant Pietų ar Vakarų Europoje. Tai irgi vienas iš veiksnių, lemsiančių, kad šiemet keliautojai turės išleisti šiek tiek daugiau“, – teigė T. Povilauskas.

Infliaciją Pietų Europoje, pasak jo, lemia tiek atlyginimų augimas, tiek didėjantis turistų skaičius.

„Žiūrint į šiuos metus – kol kas dar oficialūs duomenys už kovą – pietinėse šalyse ir toliau auga turistų skaičius. Vėlgi, lietuvių perkamoji gali mažesnė nei skandinavų ar vokiečių. Ir tai, kad auga turistų skaičius, jis taip pat kelia tas kainas“, – sakė T. Povilauskas.

Gali pasirinkti įvairios kainos pasiūlymų

Kelionių agentūros „Tez Tour“ šią savaitę pristatytos apklausos duomenimis, daugiausia – 41 proc. – gyventojų savaitės trukmės kelionei numatę nuo 450 iki 900 eurų, trečdalis – daugiau nei 900 eurų. Likę respondentai buvo linkę atostogauti už mažiau nei 450 eurų.

„Tez Tour“ teigimu, vidutinė savaitės atostogoms vienam žmogui skiriama suma (900 eurų) šiemet yra 6 proc. didesnė nei pernai.

Pasak Ž. Gavelienės, šiemet kelionių sezonas Lietuvoje prasidėjo anksčiau, tad gyventojai gali išvykti atostogų pigiau nei pernai, pavyzdžiui, gegužę – už maždaug 300 eurų.

„Tų gerų kainų tikrai yra, jei neturime specialių reikalavimų dėl vieno kito viešbučio. Bet, aišku, artėjant sezonui ir jei pasirinkimas yra kelionės Europoje, kol kas nėra jokių ženklų tikėtis žemesnių kainų nei pernai“, – sakė Ž. Gavelienė.

„Jei ne į Europos zoną, tikrai kainų yra gerų. Tie, kas ieško žemesnio biudžeto kelionių, rekomenduoju pagalvoti apie Turkiją, apie Albaniją. Ten tikrai galima rasti geresnių kainų“, – sakė ji.

Pasak jos, didžiausias kelionių bumas po pandemijos fiksuotas pernai, kai lietuviai keliavo tik apie 5 proc. mažiau nei 2019 metais. Tuo metu šį sezoną, anot Ž. Gavelienės, kelionių paklausa ir pasiūla taip pat išlieka labai didelė.

Tie, kas ieško žemesnio biudžeto kelionių, rekomenduoju pagalvoti apie Turkiją, apie Albaniją.

Lietuvoje atostogauti brangiau

Ž. Gavelienės teigimu, atostogauti Lietuvoje yra brangiau, todėl mažesnį biudžetą kelionėms galintys skirti gyventojai renkasi vykti į užsienį.

„Lietuvoje, jei norėtum pabūti viešbutyje su maitinimu ant jūros kranto už 300 eurų, vargu, ar kur nors rastume. Čia tiesiog ekonominis sumetimas, kuris verčia dalį lietuvaičių rinktis keliones užsienyje“, – kalbėjo Ž. Gavelienė.

Pasak turizmo sektoriaus atstovės, be kita ko, poilsio galimybes Lietuvoje apriboja ir trumpas sezonas, trunkantis nuo birželio iki rugpjūčio vidurio, kai Pietų Europoje jis tęsiasi nuo gegužės iki lapkričio.

Vis tik, pastebi ji, Lietuvoje aktyvus gyventojų vienadienis turizmas, pavyzdžiui, didmiesčių gyventojai savaitgaliais vyksta ilsėtis į pajūrį.