- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Neseniai Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atliktų pratybų rezultatai parodė, kad, nesuveikus techninėms priemonėms, ant programišių siunčiamo jauko užkibtų kas aštuntas šalies įmonių darbuotojas. Kaip sako „ESET Lietuva“ vadovas Tomas Parnarauskas, idealiomis sąlygomis mūsų e. pašto dėžučių negali pasiekti sukčių žinutės, tačiau tai suveikia ne visada, o ir statistika rodo, kad veiksmingiausiu ginklu išlieka žinios.
– Pratybų „Kibernetinis skydas 2022“ metu buvo išsiųsta 56 tūkst. laiškų, kurie imitavo kibernetinių sukčių žinutes. KAM skelbia, kad žalingus veiksmus atliko 7,1 tūkst. adresatų. Kokią grėsmę iš tiesų gali sukelti neatsargūs įmonių darbuotojų veiksmai?
– Atliekant tokius žalingus veiksmus iškyla grėsmė visos įmonės saugumui ir finansams. Tam, kad darbuotojas susidomėtų ir atliktų sukčiams parankius veiksmus, yra pasitelkiamos tiek socialinės, tiek ir psichologijos žinios. Tai sritis, kurioje sukasi dideli pinigai ir nuolat tobulinamos technologijos. Ne veltui neseniai ir Valstybės kontrolė atliko auditą „Kibernetinio saugumo užtikrinimas“ ir po jo numatė skirti daugiau lėšų visos šalies kibernetiniam saugumui.
Galiu pateikti ir keletą atakų pavyzdžių. Įsivaizduokite tokią situaciją: įmonės buhalteriui ar administratoriui yra siunčiamas neva jau pažįstamo įmonės atstovo laiškas, kuriame nurodoma nauja banko sąskaita. Nieko neįtardamas darbuotojas pakeičia banko sąskaitos informaciją sistemose. Taip bus padaroma tiesioginė žala įmonei. Dar vienu atveju gali nukentėti e. parduotuvės klientai. Jei pažeidžiamas e. parduotuvės pašto serveris ar interneto svetainė ir įdedamas kenkėjiškas kodas, sukčiai gaus pirkėjų banko kortelių duomenis ir jais pasinaudos patys ar perduos trečiosioms šalims. Tokiu atveju parduotuvės pirkėjas gali netekti savo pinigų, bus pasinaudota ir jo tapatybe. Galiausiai tokie sukčių veiksmai pakenks pardavėjo reputacijai, nors, tiesą sakant, pirkėjui gali būti sunku nustatyti, kur būtent buvo nutekinti jo duomenys, nes gautais duomenimis ne visada pasinaudojama iš karto. Taip pat gali būti įdiegiama šnipinėjimo įranga ir kt. Tai tik keletas pavyzdžių. Skirtingų situacijų gali būti daugybė.
– Į ką paprastai nusitaiko programišiai?
– Iš pradžių dažniausiai siekiama gauti tam tikrą informaciją, o pagrindinis tikslas visais atvejais yra finansinė nauda. Paprastai tai būna slaptažodžiai, nes kas iš mūsų nesaugo slaptažodžių naršyklėje... Tai gali atrodyti patogu, bet tuomet prie visų verslo sistemų galima prisijungti pasinaudojus vienu e. laišku. Tiesą sakant, jei žmogus atlieka sukčiaus laiške ar žinutėje nurodytus veiksmus, pakenkti galima įvairiai. Juk slaptažodis yra prieiga prie mūsų teisių, duomenų, dokumentų ir darbovietės informacijos.
– Ar pandemija ir jau ilgą laiką besitęsiantis karas Ukrainoje, kurio metu naudojamos ir hibridinės atakos, rodo kibernetinių atakų suaktyvėjimą?
– Abu šie atvejai, kaip ir kitos krizės, tapo laiku, kai iš tiesų suaktyvėjo programišiai ir kibernetinės atakos, tačiau tai jau įprasta ir žinoma praktika. Atakos intensyvėja ir Juodojo penktadienio ir švenčių dienomis. Kartu pastebimas ir didėjantis visuomenės supratimas. Daugelis jau žino, kad įprastos antivirusinės programos nebepakanka, nes kenkėjai puola nuolat atsinaujinančiais ir kintančiais būdais.
– Į ką tuomet atkreipti dėmesį gavus naują laišką ar žinutę? Kas gali išduoti, kad tai yra pavojingas turinys?
– Tarptautinė organizacija „Mitre Attack“ nurodo, kad viso yra apie 193 skirtingi kibernetinių atakų būdai, kuriais galima pasinaudoti. Visi šie būdai dar yra derinami tarpusavyje ir taip sukuriami nauji atakų modeliai. Pirmiausiai jums gali padėti technologijos. Jei naudojate pažangias antivirusines sistemas, kurios atpažįsta brukalus, kenkėjišką turinį ar įsibrovimą į naršyklės įskiepį, net ir nuspaudus pavojingą nuorodą, greičiausiai suveiks apsauga ir neleis atidaryti tokio kodo. Vykdant plataus masto ataką tokia sistema taip pat ją atpažins ir toks laiškas net nepasieks adresato. Jei vartotojas gauna brukalą, tai jau yra laikomas kibernetiniu incidentu.
Sukčių siunčiamuose laiškuose pasitaiko klaidų e. pašto adrese.
Paprastai sukčių siunčiamą laišką išduoda ir turinys. Greičiausiai bus prašoma kažką greitai padaryti ar siūlys tai, kas atrodo per gerai, kad būtų tiesa. Taip pat atidžiai reikėtų peržiūrėti ir siuntėjo duomenis. Sukčių siunčiamuose laiškuose pasitaiko klaidų e. pašto adrese. Panašiu principu gali būti sukčių siunčiami ir neva valstybinių institucijų laiškai. Lietuvių kalba yra palanki tuo, kad jei tai yra mašininio vertimo atakos, sukčius galima atpažinti iš gramatikos klaidų ir nerišlaus teksto. Visais šiais atvejais reikėtų skubiai kreiptis į įmonės informacinių technologijų (IT) specialistus. Tiesa ta, kad kiekvienas negalime būti kibernetinio saugumo specialistu. Kartais net ir aš pats tik trečiame žingsnyje suprantu, kad mane jau pagavo, ir tenka pripažinti, kad technologijos nuolat keičiasi, todėl reikia domėtis, atnaujinti savo žinias.
– Socialiniuose tinkluose neretai pasitaiko istorijų, kai žmonės pasakoja užkibę ant sukčių jauko, kai jie pasinaudoja pažįstamų, draugų ar artimųjų vardais. Ar dažnos tokios atakos?
– Taip. Norint įgauti pasitikėjimą neretai minimi pažįstami asmenys, įmonės ar prisistatoma puikiai pažįstamu žmogumi. Turiu ir patarimą. Nors jis ir sunkiai praktiškai įgyvendinamas, tačiau naudingas, ir turėtume pasistengti jo laikytis. Jei norisi kažką atidaryti, pildyti prašomą informaciją, reikėtų palaukti tris minutes. Dažniausiai tai pažadina aiškumą ir padaromas teisingas sprendimas. Juk neretai tokiais laiškais žmonės yra klaidinami, kai yra užsiėmę, turi daug darbų ar yra pervargę. Galite arba pats vėliau atidžiai apžiūrėti tokį laišką, arba iš karto jį perduoti įmonės IT specialistams.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dešimtąjį Paveldotvarkos programos sezoną Kaunas pradeda rekordiniais skaičiais2
Beveik 2 milijonai eurų ir 62 pastatai, kurių savininkai sieks atnaujinti jiems priklausantį turtą su miesto prisidėjimu. Tokie Paveldotvarkos programos skaičiai nusako šiemet suplanuotų darbų apimtis. Kauno miesto savivaldybei dalinai finansuoj...
-
URM pareiškė protestą Minskui dėl pranešimų apie dronų ataką iš Lietuvos4
Užsienio reikalų ministerija (URM) penktadienį pareiškė protestą Baltarusijai dėl šios šalies institucijų pranešimų apie dronų ataką iš Lietuvos. ...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
V. Rupšys palaiko siūlymą vietoje ratinių kovos mašinų įsigyti vikšrines4
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako palaikantis krašto apsaugos ministro siūlymą persvarstyti antrąjį pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ įsigijimo etapą ir galvoti apie vikšrinių kovos mašin...
-
D. Stankevičius: sergančiųjų patiriamos stigmos formuoja žmogaus baimę būti žmogumi1
Visuomenėje, kurioje siekiama įtraukties ir supratimo, išlieka didelis iššūkis: stigmos, susijusios su ligomis tampa šešėliu sergančiųjų bendruomenėms. ...
-
Nusprendė sudrausminti triukšmadarius: už garso viršijimą – techninės apžiūros anuliavimas?12
Alytuje garsiai varikliai griaudžia ne tik dieną, bet ir naktimis, todėl pareigūnai ėmėsi drausminimo priemonių – garso matuoklių. ...
-
Apsišarvuokite kantrybe: paaiškino, kaip vyks eismas Vilniaus oro uoste1
Vilniaus oro uoste vyksta pokyčių – uždaromas išvykimo kelias, kuriuo buvo galima patogiai automobiliu pakilti iki pat išvykimo salės. Statant naują terminalą ir rekonstruojant visas prieigas, keičiasi eismas, tad keliautojams siūlo...
-
Ir džiaugsme, ir varge: Lietuvos merai galės tuokti poras?3
Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič siūlo leisti merams tuokti jaunavedžius. Anot politiko, toks santuokos sudarymas taptų „žymiai patrauklesnis“, ypač dvejojančioms poroms, taip pat padidintų savivaldybių biudžetą ir net paskatintų ...
-
Seimo nariams įteikta peticija dėl plynų kirtimų ribojimo: dabartinė miškų situacija šokiruoja6
Penktadienį prie Seimo apie pusšimtis žmonių susirinko įteikti peticijos Seimo ir Aplinkos apsaugos komiteto nariams. Peticija, kurią pasirašė 17 tūkst. gyventojų, reikalaujama uždrausti ar riboti plynus kirtimus, ypač saugomose teritor...
-
Prezidentas apie galimybes Lenkijoje dislokuoti branduolinį ginklą: tai atgrasymo sistemos elementas20
Lenkijai pareiškus, jog ši yra pasirengusi šalyje dislokuoti NATO branduolinius ginklus, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog toks Aljanso sprendimas prisidėtų prie atgrasymo ir atlieptų Europos saugumo lūkesčius. ...