Tačiau Mykolo Romerio universiteto Psichologijos instituto profesorės Jolantos Sondaitės teigimu, apie grėsmę kalbama per daug, ši kampanija gali skatinti perdėtą baimę ir įtarumą.

Šnipinėjimas – ilgas procesas

VSD pristatytų reklamų tikslas – visuomenės švietimas ir dėmesio atkreipimas į tai, kokių šnipinėjimo grėsmių yra Lietuvoje, sako A. Katkuvienė. Pasak jos, reklaminės kampanijos metu sukurti trys filmukai, paremti tikromis istorijomis: „Per konkrečius pavyzdžius bandėme pateikti, kokie gali būti šnipinėjimo, informacijos rinkimo būdai. Parodyti būdai – ne vieninteliai, nes tai labai ilgas ir sudėtingas procesas, galintis trukti nuo mėnesio iki kelerių metų.“

J. Sondaitės teigimu, budrumo ir dėmesio atkreipimas gali būti naudingas, bet tokie kampanijos siužetai gali prisidėti prie perdėto įtarumo, baimės nuotaikų skatinimo visuomenėje. „Manau, kad tai nėra produktyvu. Adekvatus budrumas reikalingas, bet, kai kuriama baimė ir neadekvati nuotaika, tai gali neigiamai paveikti visuomenę“, – aiškina specialistė.

J. Sondaitė įsitikinusi, kad paskutiniu metu grėsmė eskaluojama per daug: „Suprantu pozityvų tikslą, kad reikia didinti budrumą, bet tai gali padaryti pernelyg didelį poveikį. Apie grėsmes ir rizikas daug transliuojama ir kitais informacijos kanalais. Tai neprisideda prie visuomenės psichinės sveikatos, net atvirkščiai.“

VSD veikla domisi užsienio žiniasklaida

A. Katkuvienė sako norinti atkreipti dėmesį, kad VSD pirmą kartą per 26-erius nepriklausomybės metus parodė, ką ši institucija veikia. „Mes pirmą kartą atkreipėme dėmesį, kad yra grėsmių. Piliečiai, apie jas žinodami, yra atsparesni ir stipresni – geriau žinoti, nei nežinoti. VSD pasitikėjimo linija veikia 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę – galima paskambinti paruoštiems pareigūnams ir pasitarti“, – pataria pašnekovė.