- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas savo tinklalaidėje atkreipė dėmesį į pernai gegužę paviešintą podkastą „Chat GBP“, kuriame visuomenininkas Tomas Marcinkevičius pasakoja apie tam tikrą situaciją, susijusią su laida „Pinigų karta“, kurioje yra dirbęs.
14 metų prisiminimai
„Sutarėme dėl atlyginimo. Tuo metu, man atrodo, buvo 1,5 tūkst. litų. Praeina mano pirmas mėnuo, prisimenu kaip šiandien – einu palei Seimą, ten bankomatas kažkur būdavo, įsikišu kortelę, o čia šiandien turėčiau algą gauti – penkios štukos. Galvoju, neblogai, mane įvertino, turėsiu pinigų“, – pasakojo T. Marcinkevičius.
„Praeina pusvalandukas, planuoju, į kurį barą eisiu atšvęsti, skambina „Pinigų kartos“ buhalteris, sako, žiūrėk, ten kur pervedėme – 1,5 tūkst. tau, likę – tai Andriui (Tapinui-red.past.)“, – tęsė T. Marcinkevičius.
Įvykdęs, ko prašomas, kaip teigė visuomenininkas, nuėjęs į darbą užklausė buhalterio. „Jis sako: matai, Andrius negali gauti daugiau kaip 100 tūkst. per metus, nes reikės mokėti PVM“, – pasakojo T. Marcinkevičius.
S. Malinauskas, komentuodamas nupasakotą situaciją, dėstė, kad tai yra schema, kaip nuo visuomenės slepiami mokesčiai. „Kartu tai primena ir liūdnai pagarsėjusius politikus. Pavyzdžiui, Viktoras Uspaskichas Europos prokuratūros yra tiriamas dėl labai panašios schemos, kai būdamas europarlamentaru, jis fiktyviai įdarbina asmenis, kuriems neva moka algą, o vėliau jie tą algą turi jam grąžinti. Lygiai ta pati situacija buvo Lietuvos Seime, kalbu apie Audrių Naką. Jis būdamas Seime samdė padėjėjus, jiems mokėjo iš valstybės biudžeto ir paskui tie žmonės tuos pinigus jam turėjo grąžinti. Paskui tai iškilo į paviršių. Man, asmeniškai, tai skamba, kaip visiškai skandalinga informacija. Tu skaidrini kitus, bet pats esi įsivėlęs štai į tokias schemas“, – apie A. Tapiną sakė S. Malinauskas.
Komentaruose feisbuke po S. Malinausko tinklalaidės nuoroda T. Marcinkevičius patikslino: „Pasižiūrėjau senus senus sąskaitos išrašus – tai truputį pamelavau dėl prastos atminties, gavau ne 5 tūkst. litų tada, o 3,5 tūkst. vietoj suderėtų 1,5 tūkst. Radau ir pervedimą Tapinui, kur atiduodu 2 tūkst. litų“, – nurodė visuomenininkas.
Sureagavo A. Tapinas
Į mestą šešėlį sureagavo ir A. Tapinas. „Substack“ savo paskyroje pateikė paaiškinimą. „Tomas podcaste teigia, kad jam buvo padarytas 5000 litų pavedimas ir jis man pervedė 3500 litų, bet turbūt pats neprisimena, nes tai buvo 2010 metai ir vienintelis toks pavedimas už 2000 litų arba maždaug 580 eurų. Tai čia yra tiesa. Tačiau visa kita prasilenkia su logika. Pasitikrinęs VMI archyvus atradau, kad tais laikais prievolė fiziniam asmeniui mokėti PVM atsirasdavo nuo 100 000 litų pajamų neįskaitant pajamų iš darbo santykių. Dabar ji yra nuo 45 000 eurų.
Man jau patys metai pasirodė nerealūs: 2010 metai buvo super sunkūs pokriziniai metai. Gerai juos prisimenu, nes mano laida „Pinigų karta“ grįžo į eterį 2010 sausį ir LRT televizija tiek neturėjo pinigų, tad buvo sąlyga, jog mes patys turime parduoti reklamą prieš laidą. Mano atlyginimas geriausiu atveju siekė 3000-4000 litų per mėnesį ir dar tris vasaros mėnesius laida nebūdavo rodoma, niekas pinigų negaudavo ir reikėdavo suktis ieškant kokių nors vertimų ar trumpalaikių projektų. Tai kalbėti, kad aš galėjau tuo laiku uždirbti daugiau nei 100 000 litų per metus yra nerealu. Štai yra mano pajamų deklaracija už 2010 metus. Be darbo santykių pagal autorines sutartis gautos pajamos buvo 40 877 litai. Dar iš archyvo išsitraukiau ir pasitikrinau 2009 metus. Ten autorinės – 19 tūkst., darbo santykiai – 15 tūkst. Irgi nieko panašaus į didžiules sumas. 2011 metai irgi taip pat – 15,7 tūkst. darbo santykiai, 16 tūkst. – autorinės“, – nurodė A. Tapinas.
Jis pridūrė, kad PVM mokėtoju įsiregistravo 2016-aisiais, kai pradėjo kilti pajamos. „Mano pastarųjų metų sumokama PVM suma yra tikrai didelė ir tokia, kad kai kam gal ir kiltų pagunda ieškoti būdų, kaip čia „optimizuotis ir susitaupyti“, bet aš tiesiog susimoku ir nesuku galvos“, – teigė A. Tapinas.
Kodėl paviešino tik dabar?
A. Tapinas susimąstė, kodėl T. Marcinkevičius šios istorijos nepaviešino kur kas anksčiau, o būtent tada, kai prasidėjo „Skaidrinam“.
„Gali būti tiesiog sutapimas. Dėl pokalbio su buhaltere. Ateina į įmonę naujas žmogus, gauna pirmą atlyginimą, buhalterė nieko jam nepranešusi tiesiog perveda gerokai daugiau pinigų ir tada turbūt antrą kartą matomam žmogui papasakoja, kad čia viskas dėl PVM. „Dirbau pas Tapiną“ irgi skamba gražiai, bet neteisingai, nes tais metais įmonėje neužėmiau jokių pareigų, dirbau tik kaip laidų vedėjas, buvau mažasis akcininkas, o įmonės direktorius buvo su manimi nesusijęs didžiojo akcininko paskirtas žmogus“, – rašė A. Tapinas.
Kodėl T. Marcinkevičius jam tuomet vis tik pervedė pinigų?
„Nuoširdžiai sakau – nežinau. Tikrai neįsivaizduoju, kas ten galėjo nutikti prieš 14 metų ir kodėl galėjo atsirasti toks pavedimas. Kaip ir rašiau pradžioje – pats kreipiausi į VMI, paaiškinau situaciją ir paprašiau esant galimybei atlikti tyrimą ir įvertinti, ar tie 580 eurų yra bandymas slėpti mokesčius. Tikrai keista situacija dėl 580 eurų prieš 14 metų. Ji taip įmetama ir ką tada daryti. Jeigu tylėsi – vadinasi, kaltas, jeigu bandysis paaiškinti – aha, teisinies“, – samprotavo A. Tapinas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva palaiko Lenkijos idėją vykdyti Baltijos jūros policijos misiją: būtume pajėgūs
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas palaiko Lenkijos siūlymą steigti specialias pajėgas Baltijos jūros infrastruktūrai saugoti bei sako, jog Šiaurės, Baltijos šalių bei NATO karinis laivynas būtų pajėgus tokią misij...
-
NKSC plečia tarptautinį bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių paieškos srityje
Nacionalinio kibernetinio saugumo centras (NKSC) stiprins bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių analizės srityje, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. ...
-
Vilniaus rotušėje apdovanoti inovatyviausi šalies mokytojai
Sostinės rotušėje trečiadienio vakarą apdovanoti inovatyviausi šių metų Lietuvos mokytojai, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. ...
-
Tiriant kabelių Baltijos jūroje pažeidimus sudaryta trijų valstybių pareigūnų tyrimo grupė
Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl Baltijos jūros dugnu nutiestų interneto ryšio kabelių pažeidimų, Lietuvos, Suomijos ir Švedijos prokuratūrų bei teisėsaugos institucijų vadovai nusprendė sudaryti Jungtinę tyrimo grupę. ...
-
G. Nausėda paskyrė D. Vedricką antrajai VPT vadovo kadencijai
Prezidentas Gitanas Nausėda Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus Darių Vedricką paskyrė dar vienai penkerių metų kadencijai. ...
-
Kalėdiniai Kauno siurprizai: ir šventinis miestelis, ir susitikimai bei pramogos
Šventinė nuotaika Kaune jau skleidžiasi, Vienybės aikštėje papuošta kalėdinė miesto eglė kviečia susitikti, pabendrauti. Šalia įsikūrė ir smaližius viliojantys kupolai. Čia bus galima susitikti ir su Seneliu Kalėda. Se...
-
Sostinės vaikų darželiuose nuo 2025 metų rugsėjo branginamas maitinimas2
Sostinės vaikų darželiuose nuo kitų metų rugsėjo 1-osios branginamas maitinimas. ...
-
Į saugotinų sąrašą įtraukta beveik 26,5 tūkst. Vilniuje esančių medžių1
Į saugotinų sąrašą įtraukta beveik 26,5 tūkst. medžių, pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. ...
-
Vilniaus taryba nutarė skverui suteikti Mažosios Lietuvos vardą, aikštei – J. K. Glaubico
Vilniaus miesto taryba trečiadienį nutarė bevardžiam skverui sostinėje suteikti Mažosios Lietuvos pavadinimą, o aikštei – architekto Jono Kristupo Glaubico vardą. ...
-
Bundesvero generolas: su DHL lėktuvo katastrofa Vilniuje gali būti susijusi Rusija15
DHL krovininio lėktuvo katastrofa prie Vilniaus oro uosto galėjo būti savotiškas testas, kuriuo Rusija mėgina atskleisti Vakarų šalių pažeidžiamumą. ...