Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkė Irena Degutienė ir premjeras Andrius Kubilius reiškia užuojautą dėl poeto, rašytojo Justino Marcinkevičiaus mirties.

Anot Prezidentės, netekome išskirtinės Lietuvai asmenybės – iškilaus piliečio, tautos poeto, dramaturgo, tikrojo Lietuvos Mokslų akademijos nario, publicisto, įvairių premijų laureato, žmogaus, tituluoto Lietuvos sąžine, visos tautos mylimo ir gerbiamo Justino Marcinkevičiaus.

"Didžio kūrėjo talentas, atsiskleidęs įvairiose meninės ir visuomeninės veiklos sferose, mums ir ateities kartoms bylos apie žmogų – asmenybę, jo meilės, dvasingumo ir kūrybingumo triumfą prieš gyvenimo smulkmenas, apie nuolatinį žmogaus siekį mylėti be kompromisų ir išlygų, jausti ir kurti tik aukščiausiais sąžiningumo kriterijais remiantis, niekuomet neišduoti savo idealų ir meilės Tėvynei išaukštinimo", - sakoma Prezidentės užuojautoje.

Pasak jos, J.Marcinkevičiaus žodis, kylantis iš pačių giliausių tautos kultūros gelmių, vienodai artimas ir suprantamas visiems tautos sluoksniams, nes labai tiksliai išreiškia tai, ką mes jaučiame, bet neturime tokio didžio talento išreikšti.

"Susitapatiname su juo, tarsi tai būtų mūsų pačių pasakyta. Tai patvirtina ir liaudies dainomis virtę poeto tekstai, ir neblėstantis domėjimasis jo kūryba. 

Justinas Marcinkevičius visiems laikams išliks mums pavyzdžiu žmogaus ir piliečio, kokiu mes siekiame tapti, o jo kūryba ugdys ir taurins mus ir kitas kartas", - teigiama užuojautoje.

Užuojautą Velionio artimiesiems, bičiuliams ir kolegoms, visiems Lietuvos žmonėms savo ir viso Seimo vardu išreiškė Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

"Liūdna simbolika dar kartą paženklino Vasario 16-ąją – mūsų laisvės dieną, kurią 1927-aisiais į Anapilį iškeliavo Jonas Basanavičius, o dabar – kitas iškilus lietuvių tautos sūnus", - sako I.Degutienė.

Seimo Pirmininkė pažymi, kad poetas Justinas Marcinkevičius buvo iš tų asmenybių, apie kurias kalbėti ir lengva, ir sunku.

"Nes su Justino Marcinkevičiaus parašytu ir pasakytu žodžiu užaugo ne viena Lietuvos karta. Velionio eilėraščiuose, dramose, eseistikoje nuolat ruseno rūpestis Lietuva ir lietuvybe. Iš eilėraščių ciklo "1946-ieji", iš "Mindaugo", "Mažvydo" ir "Katedros" mes mokėmės tautos ir valstybės istorijos, mokėmės atpažinti ir išsaugoti žmogiškumą, tautiškumą ir kitas tikrąsias vertybes", - teigia parlamento vadovė.

I.Degutienė pabrėžia, kad tauta, lydima Justino Marcinkevičiaus žodžio, brendo atgimimui ir laisvei.

"Klausydama Poeto kalbų Sąjūdžio renginiuose, tauta dar kartą įsitikino, kad jai užteks jėgų tautiniam, politiniam ir dvasiniam atgimimui. Tikriausiai dėl šių nuolatinių pastangų, dėl atjautos šalia esančiam žmogui, dėl nuolatinio dėmesio gimtajai kultūrai, gimtajai kalbai tautos ir Poeto meilė visada buvo abipusė", - sako Seimo Pirmininkė.

I.Degutienės nuomone, Velionio išmintingų žodžių akivaizdoje nelikdavo vietos smulkiems priekaištams, rietenoms, pykčiui.

"Šiandien dar kartą supratome, jog kiekvienas, skaitęs Justino Marcinkevičiaus knygas, klausęs Jo kalbų ar juo labiau bendravęs su pačiu Poetu, gavo labai vertingą likimo dovaną. Ir todėl itin skaudu suvokti, kokio tiesos ir dvasingumo šauklio netekome. Netekome žmogaus, kurio ramaus žvilgsnio, ramaus balso ir išmintingų žodžių fone dažnai nelikdavo vietos smulkiems priekaištams, rietenoms, pykčiui. Kuris visus mus drąsino tiesai, augino ir brandino dvasiškai", - teigia parlamento vadovė.

Seimo Pirmininkė reiškia nuoširdžią užjautą dėl šios netekties visiems, kurie liūdną žinią apie Justino Marcinkevičiaus išėjimą išgyveno kaip asmeninę nelaimę ir sakosi žinanti, jog tokių žmonių Lietuvoje daugybė.

"Užjaučiu Velionio šeimą ir artimuosius, bičiulius ir kolegas rašytojus, visus Lietuvos kultūros kūrėjus. Amžinas tautos dėkingumas ir pagarba telydi tautos Poeto Justino Marcinkevičiaus vardą ir atminimą", - sako I.Degutienė.  

Justino Marcinkevičiaus atminimas ir jo darbai ugdys dar ne vieną Lietuvos piliečių kartą, reikšdamas užuojautą dėl jo mirties, sako premjeras Andrius Kubilius: "Tikiu, kad šviesus tautos dainiaus atminimas ir Lietuvos pasididžiavimu tapę jo kūriniai bei darbai ugdys ir mokys esminių gyvenimo tiesų dar ne vieną Lietuvos piliečių kartą".

Jis pareiškė nuoširdžią užuojautą ir gilią pagarbą velionio J.Marcinkevičiaus artimiesiems, giminėms, bendraminčiams bei visai skaitančiajai bendruomenei.

Ministras pirmininkas kartu su šimtais tūkstančiais Lietuvos žmonių nuoširdžiai liūdi dėl iškilios asmenybės, kilnaus humanisto, tautos poeto, dramaturgo, prozininko, vertėjo, Lietuvos mokslų akademijos tikrojo nario Justino Marcinkevičiaus netekties, pranešė Ministro pirmininko spaudos tarnyba.

"Liūdėdamas atsisveikinu su neeilinio talento ir neeilinės asmenybės šviesos Poetu. Sakoma, kad žynys ir poetas turėtų būti vienas asmuo. Būtent tokiu Lietuvai ir buvo Justinas Marcinkevičius, kurį jo talento gerbėjai vadino vienu giedančiu žodžiu - dainius. Poeto kūryba jau seniai priklauso Lietuvos literatūros aukso fondui, o kelios lietuvių kartos varge ar laimėje, sveikindami ar atsisveikindami kartoja savomis tapusias poeto eiles. Todėl gal ir nekeista, kad šįkart lūpos vietoj paskutiniojo "Sudiev" bei "Amžinąjį atilsį" šnabžda "Mažvydo" finalo eilutes: "El-ie tai "Lie", "tė-u" tai "tu", "vė-a" tai "va"... Ar girdit? Kartokite. Kartokit ir klausykit - LIE-TU-VA", - sako premjeras.

Rašytojas, vertėjas, visuomenės veikėjas J.Marcinkevičius mirė Vilniaus ligoninėje trečiadienio rytą, neatsigavęs po gruodžio pradžioje namų laiptinėje patirtos traumos. Kovo 10-ąją jam būtų sukakę 81-eri metai.