- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šaulių sąjungos finansavimas kitąmet turėtų augti beveik ketvirčiu milijono eurų, už skiriamas lėšas bus perkami ginklai, karinė ekipuotė ir įranga.
Šaulių sąjungai kitų metų valstybės biudžeto projekte pirmąkart numatyta atskira asignavimų eilutė, planuojama skirti 7 mln. 238 tūkst. eurų.
Kaip BNS informavo Krašto apsaugos ministerija (KAM), šiemet organizacijos finansavimas, lyginant su 2021-aisiais, jau buvo patrigubintas ir pasiekė 7 mln. eurų, už juos buvo perkami ginklai, ekipuotė ir įranga, tai bus tęsiama ir kitąmet.
Nuo šalmų iki visureigių
„Papildomas finansavimas 2022-2025 metais skirtas įsigyti naujos aprangos, automatinių ginklų G-36 su šoviniais, šalmų, šarvinių liemenių, ekipuotės liemenių ir kuprinių, termovizorių, skaitmeninių radijo stočių. Taip pat lėšos numatomos karkasinių palapinių su įranga, elektros generatorių, visureigių ir mikroautobusų įsigijimui“, – BNS informavo ministerija.
KAM teigimu, gerokai išaugs ir finansavimas Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) vaikų stovykloms, papildomų lėšų prireiks ir padidinus finansuojamų sąjungos etatų skaičių – tai, pasak ministerijos, daroma siekiant „aktyvesnio ir efektyvesnio“ šaulių įtraukimo į karinio rengimo bei pilietiškumo ugdymo procesus.
Ministerijos teigimu, didėjantis finansavimas organizacijai turėtų suteikti dar didesnį vystymosi pagreitį ir leis lengviau įgyvendinti jos strateginius tikslus – stiprinti visuomenės atsparumą, ugdyti pilietiškumą, patriotizmą ir lyderystę.
Svarstomos permainos sąjungoje
Nuo liepos 1 dienos įsigaliojo KAM ir Lietuvos šaulių sąjungos sutartis dėl valstybės biudžeto lėšų naudojimo, kuria pakeistas organizacijos finansavimo modelis. Organizacijai suteikta didesnė atsakomybė vykdant finansinius savo veiklos įsipareigojimus, o jai skiriami valstybės biudžeto asignavimai tiesiogiai susiejami su veiklos rezultatais ir efektyvumu.
Seimas birželį ėmėsi svarstyti siūlymus keisti Šaulių sąjungos pavaldumą – šiuo metu ji atskaitinga KAM, pataisomis siekiama ją priskirti Vyriausybei. Būtent ji premjero teikimu, o ne KAM, skirtų bei nušalintų Šaulių sąjungos vadą.
Naujoje Šaulių sąjungos įstatymo redakcijoje siūloma keisti ir finansavimo tvarką, nustatant, jog šauliams atskira eilute biudžete tektų 2 proc. KAM biudžeto dydžio suma.
Pagal naują įstatymo redakciją, šauliai būtų skirstomi į pagrindines kategorijas: koviniai šauliai, ginkluoto pasipriešinimo šauliai, neginkluoto pasipriešinimo šauliai, jaunieji šauliai.
Projekte taip pat numatyta, kad šauliai padeda kariuomenei, policijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai, civilinės saugos sistemos pajėgoms, švietimo įstaigoms vykdyti jų funkcijas. Kariuomenė ir vidaus reikalų sistemos pajėgos savo ruožtu padeda šauliams rengti pratybas.
KAM: nauja tvarka sukeltų neaiškumų
Ministerijos vertinimu, kai kure šio teisės akto pakeitimai „sukeltų tam tikrų neaiškumų dėl LŠS valdymo, finansavimo, veiklos organizavimo“.
„KAM tikisi, kad šie pokyčiai nesutrikdys jau suplanuotų LŠS stiprinimo darbų ir unikalaus šios organizacijos ryšio su krašto apsaugos sistema bei kariuomene“, – teigiama ministerijos atsakyme BNS.
Šiuo metu ši valstybės remiama sukarinta visuomeninė organizacija turi per 13 tūkst. narių. Tikimasi, kad išplėtus jos funkcijas ir didinant finansavimą organizacija išaugs iki 50 tūkst. narių.
Norinčiųjų tapti Šaulių sąjungos nariais skaičius žymiai išaugo po šį vasarį Rusijos pradėtos karinės agresijos prieš Ukrainą. Sąjunga pažymi, kad vien per pirmąją savaitę sulaukta 2 tūkst. prašymų, o narių skaičius nuo sausio išaugo maždaug trimis tūkstančiais.
Tradiciškai, kandidatų daugiausia sulaukia Vilnius ir Kaunas, kur ir yra didžiausias šaulių skaičius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovu siūloma skirti M. Kairį
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska (Evelina Dobrovolska) Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) vadovu siūlo skirti dabartinį įstaigos direktoriaus pavaduotoją Mindaugą Kairį. ...
-
Į Lietuvą pratyboms atvyksta JAV karinė technika6
Penktadienį Lenkijos - Lietuvos sieną kirto pirmoji JAV kariuomenės 2-ojo kavalerijos pulko karinės technikos kolona, pranešė Lietuvos kariuomenė. ...
-
Laisvės alėjoje kepa ir šakočius, ir sūrius2
Laisvės alėjoje karaliauja ūkininkai, tautodailininkai ir amatininkai. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ dalyvių stalai lūžta nuo mėsos, pieno, duonos, tekstilės, molio, juvelyrinių ir kitokių gaminių, dirbinių. ...
-
Kas ir kokiu atveju pripažįsta žmogų nepakaltinamu?2
Teismo esate pripažintas nukentėjusiuoju, bet nusikaltėlis – nepakaltinamas. Ar jums bus atlyginta žala ir kada žmogus laikomas nepakaltinamu? Į šiuos klausimus LNK atsakė Baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės komiteto narys advoka...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
Komendantūros: dažniausiai užduodami klausimai2
Kiekvienas žmogus turi žinoti savo vaidmenį valstybės gynyboje ir įgyti praktinių gebėjimų, reikalingų priešintis, nes žinios suteikia užtikrintumo, teigia Krašto apsaugos ministerija. Tam, kad visi suprastų savo vaidmenis, Lietuvos k...
-
Prezidentūra sureagavo į L. Kasčiūno siūlymus: tai negali vėlinti divizijos įgyvendinimo datos5
Krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno siūlymai stiprinti oro gynybą bei etapais didinti tankų pajėgas negali pavėlinti užsibrėžto divizijos suformavimo termino, teigia Prezidentūra. ...
-
Vilniaus savivaldybė pritarė naujojo darželio Perkūnkiemyje projektui3
Vilniaus miesto savivaldybė pritarė naujo, 290 vaikų talpinančio darželio Perkūnkiemio rajone projektui. Skelbiama, kad gavus statybų leidimus, darbus tikimasi pradėti kitų metų pradžioje. ...
-
Žada, kad iki 2050-ųjų žuvusiųjų avarijose nebebus: kliedesiai ar realybė?13
Keturios Lietuvos ministerijos ir dar septynios institucijos gyventojams davė pažadą – iki 2030 metų žūčių Lietuvos keliuose mažės perpus, o jau 2050 metais avarijose žuvusių išvis nebebus. Kad tuos pažadus įgyvendintų, policija jau...