- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas svarstys Atmintinų dienų įstatymo pataisas, siūlančias balandžio 15-ąją minėti Pasaulinę meno dieną.
Jeigu parlamentarai priimtų Seimo Kultūros komiteto pirmininko Vytauto Juozapaičio praėjusį ketvirtadienį pateiktą projektą, atmintinų dienų sąraše neliktų dar 2006 metais įteisintos Kultūros dienos ir atsirastų Pasaulinė meno diena.
Įstatymo pataisų iniciatorius V. Juozapaitis mano, kad dėl sąsajos su Rusija reikėtų iš naujo įvertinti Kultūros dieną.
„Iki šiol minėta ir švęsta Kultūros diena, tai yra balandžio 15 diena, buvo susieta su Rericho pakto įteisinimu ir lygiagrečiai visada buvo vadinamoji taikos vėliava. Rericho pakto esmė, kad karo metu yra saugomi paminklai, nebombarduojamos šventovės ir taip toliau. Ir kas atsitiko, kai profašistinė Rusija užpuolė nepriklausomą Ukrainą? Visi tie gražūs lozungai ir žodžiai virto griuvėsiais. Maža to, Donbaso vadinamieji separatistai arba tie patys fašistų rusų satelitai tą taikos vėliavą (trys taškai apskritime, mes ją taip pat keldavome Seimo kieme) pasiskelbė kaip savo ženklą ir šita vėliava pasauliui rodo, kad jie yra taikos nešėjai.
Taigi turbūt kiekvienas sveiko proto žmogus ir iš tikrųjų suprantantis tos išdavystės esmę nebegali tapatintis su šia diena arba su šiais ženklais, arba su ta vėliava“, – iš Seimo tribūnos pateikdamas projektą sakė V. Juozapaitis.
Pasak jo, kultūra, kuri ateina iš fašistinės Rusijos, niekaip negali būti toleruojama Lietuvos valstybėje.
„Siūlyčiau tą vėliavą apskritai uždrausti arba jos tiesiog neberodyti niekam, nes ta vėliava yra diskredituota. Būtų neatleistina mums ją dabar laikyti kultūros simboliu. Toji kultūra, kuri negali būti kultūra, kuri ateina iš fašistinės Rusijos, niekaip negali būti toleruojama Lietuvos valstybėje“, – tvirtino V. Juozapaitis.
Toji kultūra, kuri negali būti kultūra, kuri ateina iš fašistinės Rusijos, niekaip negali būti toleruojama Lietuvos valstybėje.
Jis pastebėjo, kad de facto Pasaulinė meno diena Lietuvoje jau yra minima ir švenčiama.
„Kultūros ministerija jau prieš dvejus metus paskelbė ir visos įstaigos tą dieną mini kaip Pasaulinę meno dieną, kas iš esmės yra ir Kultūros diena, nes tai faktiškai yra sinonimai. Kad regionuose, kultūros centruose, žmonės, švenčiantys balandžio 15 dieną, nenustotų tos tradicijos ir nereiktų jiems keisti kažkokios datos, siūlome tiesiog pakeisti tos dienos pavadinimą. Pasaulinė meno diena yra taip pat UNESCO pripažinta ir ji yra sietina su pasaulinės šlovės dailininko Leonardo da Vinčio gimimu“, – sakė V. Juozapaitis.
1452 m. balandžio 15 d. gimė italų dailininkas, architektas, poetas Leonardo da Vinci. Todėl UNESCO balandžio 15-ąją dieną paskelbė Pasauline meno diena, pagerbdama Renesanso genijaus atminimą.
Kalbėdamas apie Lietuvos kultūros dienos įprasminimą, V. Juozapaitis siūlė tą dieną minėti rugsėjo 22 dieną.
„Tai yra mūsų genijaus M. K. Čiurlionio gimimo diena. Ir tai būtų Lietuvos kultūros diena, kas iš tikrųjų atitiktų ir mūsų sampratą, ir pagarbą šiai asmenybei ir šiam genijui. (...) Jeigu tikrai trūksta tos dienos konkrečios, tai M. K. Čiurlionis yra ta asmenybė, dėl kurios mes Lietuvoje tikrai dar ne viską padarėme, kad apie jį žinotų ir kad jo atmintis būtų kiekvieno kultūrą išpažįstančio žmogaus širdyje. Kviesčiau pasirašyti tokį teikimą ir rugsėjo 22 dieną paskelbti Lietuvos kultūros diena“, – apie ateities planus kalbėjo V. Juozapaitis.
Siūlymas – ardantis tradiciją
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Stasys Tumėnas suabejojo, ar yra pakankamas teisinis pagrindas Kultūros dieną Lietuvoje keisti Pasauline meno diena.
„Mes paskatintume atsisakyti Rericho pasiūlytos Taikos vėliavos (...) Čia yra, manyčiau, toks tradicijos pažeidimas. Lietuva turėtų tada atsisakyti ir 2015 metais jai įteiktos Taikos vėliavos, Taikos Respublikos vardo. Būtų kažkaip nesolidu, kad būtų griaunamos šitos tradicijos“, – sakė S. Tumėnas.
Jo vertinimu, šis siūlymas nėra pakankamai argumentuotas.
„Šitas siūlymas neatitinka objektyvios teisinės realybės, jis yra ardantis tradiciją ir prieštaraujantis protingumo principui. Jeigu eisime tuo keliu, turėsime atsisakyti ir Gegužės 1-osios, kurią švenčia Rusija. Manyčiau, nereikėtų taip lygiuotis ir lyginti šitų dalykų. Aš linkęs nepritarti šitai idėjai, nes Pasaulinė meno diena ir dabar yra švenčiama ir minima“, – iš Seimo tribūnos sakė S. Tumėnas.
Seimo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas „valstietis“ Robertas Šarknickas irgi suabejojo dėl pasiūlytos idėjos.
„Dabar bus taip: kultūringas žmogus vadinsis meningas žmogus, kultūros pasas bus menų pasas, Kultūros komitetas – Meno komitetas, kultūros estetika – meno estetika, kultūros centras – meno centras, kultūros paveldas – meno paveldas. Galime eiti ir toliau. Visas pasaulis švenčia tą Kultūros dieną. (...) Mes, kolegos, jau einame tiesiog į visišką paranoją. Pagalvokime iš tikro, ar adekvačiai elgiamės“, – kvietė R. Šarknickas.
Po aistringų diskusijų įstatymo pataisas pateikimo stadijoje palaikė 37 Seimo nariai, prieš buvo 4, susilaikė 22. Artimiausiu metu su projektu dirbs Švietimo ir mokslo komitetas, o spalio 1 d. jis turėtų vėl atkeliauti į Seimo plenarinę salę.
Galiojančiame Atmintinų dienų įstatyme yra įrašyta Kultūros diena, kuri minima balandžio 15 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gintaras Grušas: viltis padės išgyventi bet kokias negandas1
Šalies tikinčiuosius ir ne tik juos su svarbiausia metų švente sveikina arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Jis linki nepamiršti vilties, kuri padės išgyventi bet kokias negandas. ...
-
Baltos Kūčios aplankė dalį Lietuvos: šie regionai gali džiaugtis labiausiai2
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad Kūčių rytą rytiniuose šalies pakraščiuose buvo susidariusi sniego danga. ...
-
Kęstutis Kėvalas: visi esame sesės ir broliai12
Kiekvienais metais Caritas valgykla pakviečia sunkiai gyvenančius kauniečius Kūčių pusryčiams. ...
-
Kauno meras atlygino beveik 16 tūkst. eurų žalą už sunaikintas Kačiūniškės dvaro vertybes21
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis atlygino 15 tūkst. 886 eurų žalą, kurią jam priteisė teismas Kačiūniškės dvaro byloje. ...
-
Tikisi, kad per šventes pasienyje bus ramu: pareigūnai pasiruošę bet kokiam scenarijui1
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas teigia, kad švenčių dienomis sieną norinčių kirsti migrantų srautai neturėtų išaugti. Visgi, pasak jo, pareigūnai ir toliau dirba sustiprintu režimu ir yra pasirengę ...
-
Per pusantrų metų pakeista daugiau kaip pusšimtis sovietinių gatvių pavadinimų9
Vykdant Desovietizacijos įstatymą, Lietuvoje jau pakeista daugiau kaip pusšimtis sovietinių gatvių pavadinimų. ...
-
Gruodžio 24-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Gruodžio 24-oji, antradienis, 52 savaitė. ...
-
Ministerija didina finansavimą Lietuvos šaulių sąjungai7
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pirmadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuri numato beveik 7 mln. eurų didesnį finansavimą – 20,7 mln. eurų. ...
-
Eglutės žaisliukai – gyvenimo atspindys: kokias istorijas jie pasakoja?
Žiemos sode pastatyta Kalėdų eglutė antrus metus gaivina primirštą, bet prieš šimtmetį gyvavusią tradiciją. Mat grafai Tiškevičiai savo Kretingos rezidencijos Kalėdų eglę visuomet puošdavo Žiemos sode. Po ja dova...
-
Radviliškietis aštuonerius metus neapsiperka parduotuvėse8
Dabar daugelis žmonių tarsi išprotėję bėga į prekybos centrus, ruošiasi Kalėdoms, sudarinėja didelius pirkinių sąrašus – ką padės ant Kalėdų stalo, kokius patiekalus gamins. O radviliškietis Sandrius Ungurys prop...