Antradienį projektą po pateikimo palaikė tik 12 parlamentarų, prieš buvo 21, susilaikė 36. Seimo nariai nemano, kad ši iniciatyva turėtų būti dar tobulinama, todėl ją atmetė.

R. Šalaševičiūtė siūlė už kraujomaišą numatyti baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą nuo 3 iki 6 metų.

Už tokius veiksmus, jei dėl to gimė fiziškai ar protiškai neįgalus vaikas, ji siūlė bausti laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

„Projekto tikslas yra, kad nebūtų tarp artimų giminaičių lytinių santykių, dėl ko gali gimti neįgalūs vaikai. Turime imtis logiškų ir tinkamų priemonių, kad atgrasyti tokias veikas“, – pateikdama projektą sakė R. Šalaševičiūtė.

Ji bandė įtikinti parlamentarus, kad siūlomi Baudžiamojo kodekso pakeitimai sumažintų seksualinių nusikaltimų, ypatingai prieš vaikus, taip pat sumažintų vaikų apsigimimų ir paveldimų ligų riziką dėl kraujomaišos.

Parlamentarė atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje oficialiai registruotų kraujomaišos atvejų ir nėštumų nėra. Taip pat, anot jos, nėra pakankamai statistikos, duomenų ir mokslinių tyrimų šiuo klausimu.

„Mes neturime genetikos centrų, kurie atliktų tokius tyrimus. Neturime ir oficialios statistikos, bet tam tikra neoficiali statistika kai kuriais atvejais yra“, –  sakė R. Šalaševičiūtė.

Kritikuodama projektą Seimo narė Agnė Širinskienė siūlė nekriminalizuoti  vaiko  gimimo ir „nekurti tokių situacijų, kuomet gimęs neįgalus vaikas  bus gimęs iš esmės už įstatymo ribų“.

„Šiuo atveju prasideda jau vaiko gimimo kriminalizavimas. Netiesa sakyti, kad Europoje tokia praktika yra paplitusi, paprastai tokios formuluotės nėra naudojamos. Net jeigu ir vaiko gimimas būtų kriminalizuotas, įrodyti, kad negalia atsirado būtent dėl tos priežasties, kad vaikas gimė iš  kraujomaišos santykio, bus neįmanoma“, – tvirtino A. Širinskienė.

Seimo narės R. Šalaševičiūtės duomenimis, kraujomaiša yra kriminalizuota daugumoje Europos Sąjungos (ES) valstybių, taip pat ir ES nepriklausančiose šalyse, t.y. Jungtinėje Karalystėje (JK), Islandijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje, Australijoje, Kanadoje ir 48-iose JAV valstijose.

Anot parlamentarės, baudžiamoji atsakomybė už kraujomaišą nėra taikoma tik 9-iose ES valstybėse: Lietuvoje, Latvijoje, Liuksemburge, Ispanijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Prancūzijoje ir Slovėnijoje.

Lietuvoje tiek civilinės, tiek bažnytinės institucijos nepripažįsta santuokų sudarymo tarp artimųjų giminaičių.

Tačiau galiojančiame Baudžiamajame kodekse atsakomybė asmenims, kurie savanoriškai turėjo lytinių santykių ar kitokio pobūdžio seksualinių santykių su vienu iš tėvų, senelių, vaikaičių, vaikų, dėdžių, tetų, tikrų ir netikrų brolių, seserų, sūnėnų, dukterėčių, nereglamentuojama.

Kaip ELTA jau skelbė, Seimo Teisės departamentas kritiškai įvertino siūlymą kriminalizuoti kraujomaišą. Tai, kad Civilinis kodeksas bei kanonų teisė draudžia santuoką tarp artimų giminaičių, anot Seimo teisininkų, nesuponuoja būtinumo kriminalizuoti savanoriškus lytinius santykius tarp šių asmenų.

„Etikos ir moralės normų pažeidimas nebūtinai sutampa su baudžiamosios teisės pažeidimu. (...). Niekam nekyla abejonių, kad su baudžiamosios teisės pagalba neįmanoma reguliuoti meilės, draugystės ar šeimos santykių“, – pastebi Seimo Teisės departamentas savo išvadoje.

Anot Seimo teisininkų, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis, pvz. administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis.