- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aukštosiose mokyklose pirmakursių šiemet bus daugiau, nei pernai, nemokamas studijas gaus 800 mažiau studentų, trečiadienį pranešė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Anot jos, šiemet studijas 19 162 pirmakursiai, pernai jų, pasak ministrės, buvo 18 769. 11 713 iš pirmakursių šiemet studijuos valstybės finansuojamose vietose – nemokamas studijas gaus apie 800 mažiau pirmakursių, nei pernai.
J. Šiugdžinienės teigimu, universitetuose stojantieji sudarė 10 541 studijų sutartį, kolegijose – 8 621 sutartį. Beje, šių metų Lietuvos abiturientai sudarė 11 645 studijų sutartis ir tai yra daugiau, nei praėjusiais metais.
Pagrindinio priėmimo rezultatus trečiadienį skelbia ir Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO).
Pasak ministrės, žvelgiant į juos, „yra dalykų, kurie džiugina, yra, kurie liūdina“.
Daugėja potencialių pedagogų
„Pirmiausia, kas džiugina, tai susidomėjimas pedagogikos studijomis – jis auga. Šiemet pirmosios pakopos bakalauro pedagogikos studijas rinkosi 100 daugiau abiturientų, nei pernai metais ir 200 daugiau, nei dar praėjusiais metais. Ši tendencija džiugina“, – sakė ministrė.
Ministerijos duomenimis, šiemet pagal pedagogikos studijų krypčių bakalauro programas universitetuose ir kolegijose iš viso studijuos net 1 084 jaunuoliai, 621 iš jų – valstybės finansuojamose vietose.
Daugiausia būsimų pedagogikos studentų pasirinko Mokomojo dalyko pedagogikos studijas Vytauto Didžiojo universitete (117), Ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos studijų programą Klaipėdos valstybinėje kolegijoje (98) ir Vaikystės pedagogikos studijų programą Vilniaus kolegijoje (95).
M. Morkevičiaus / BNS nuotr.
Pasak J. Šiugdžinienės, daugėja ir pasirinkusiųjų valstybės finansuojamas profesinės pedagogikos studijas, trunkančias 1–1,5 metų. Anot jos, tai yra labai svarbus signalas, leidžiantis tikėtis, kad mokyklas papildys trūkstamo profilio – matematikos, fizikos ir chemijos mokytojai.
Pirmiausia, kas džiugina, tai susidomėjimas pedagogikos studijomis – jis auga.
Ministrė sako, kad Vyriausybei teikia siūlymą didinti šių profesinės pedagogikos studijų vietų skaičių nuo 240 iki 385.
J. Šiugdžinienė taip pat atkreipė dėmesį, kad vidutinis stojančiųjų į valstybės finansuojamas pedagogikos studijas balas yra 7,27. Anot ministrės, jis „nėra labai mažas, bet norėtųsi, kad būtų aukštesnis“.
Vidutinis konkursinis balas universitetuose siekia 7,56, kolegijose – 5,25.
Trūks fizikos, matematikos, fizikos mokytojų
„Neramina tai, jog dalis studijų krypčių, mums labai svarbių studijų krypčių pedagogikos studijose, sulaukia vis dar mažai stojančiųjų, mažai norinčių studijuoti pirmoje pakopoje, bakalauro studijose tapti chemijos, fizikos, matematikos, biologijos, informacinių technologijų mokytojais. Tad šis klausimas lieka labai aštrus ir reikia nuveikti daug darbų, kad mes čia turėtumėme didesnį susidomėjimą“, – kalbėjo ministrė.
Be minėtų krypčių, jos teigimu, problemų įžvelgiama ir dėl istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros sričių, studijuoti jose taip pat renkasi mažiau jaunuolių.
Ministerijos duomenimis, šiemet bakalauro studijų programose mokomojo dalyko pedagogikos matematikos specializaciją rinkosi aštuoni studentai, biologiją – 13, fiziką – du, chemiją – vienas studentas.
J. Šiugždinienė atkreipė dėmesį, kad problemą aštrina ir tai, jog iš baigusiųjų pedagogikos studijas apie pusė renkasi kitą kelią.
„Tai tikrai labai liūdina. Ši problema, beje, nėra tik Lietuvos problema – matėme didžiulius straipsnius apie Didžiąją Britaniją, kur taip pat jaučiamas labai didelis mokytojų trūkumas. Čia yra keli labai svarbūs veiksmai, pirmiausia – darbo vietos patrauklumas, tai yra ir atlyginimas, ir laisvė mokyti, mažiau biurokratijos“, – svarstė švietimo ministrė.
Neabejoju, kad matematikos rezultatai taip pat galėjo turėti įtakos.
Jos teigimu, šiuo metu visoje Lietuvoje nejaučiamas didelis ikimokyklinio ugdymo pedagogų trūkumas, tačiau situacija stebima ir, esant poreikiui, šios studijos jau kitąmet galėtų tapti vienomis iš prioritetinių ir būsimiems pedagogams būtų skiriamos stipendijos.
Mažėja būsimų akušerių, inžinierių
Auga informacines technologijas ir matematikos studijas pasirinkusių pirmakursių skaičius: IT studijas pasirinko 2096 studentai (1856 pernai), pasirinkusiųjų matematiką padaugėjo nuo 189 iki 230. Lyginant su pernai, taip pat kiek išaugo pasirinkusiųjų fizinių mokslų sritį (299 studentai).
J. Šiugždinienė taip pat apgailestavo, kad kiek sumažėjo pasirinkusių slaugos ir akušerijos (855, pernai – 882) , inžinerijos ir technologijos (2 425, pernai – 2 587) studijų kryptis.
Universitetuose daugiausia sutarčių sudaryta socialinių mokslų krypčių grupės programose – 19,5 proc., antroje vietoje – informatikos mokslų krypčių grupė (12,4 proc.), trečioji – sveikatos mokslų grupė (beveik 12,1 proc.).
Kolegijose daugiausia sutarčių pasirašyta verslo ir viešosios vadybos krypčių grupėje (28,2 proc. priimtųjų), taip pat sveikatos ir inžinerijos mokslų grupėse.
Įžvelgia matematikos egzamino įtaką
J. Šiugždinienė pripažino, kad sumažėjusį nemokamai studijuosiančių studentų skaičių „tikriausiai paveikė“ prasti šiųmetiniai valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatai – jo neišlaikė apie 35 proc. būsimųjų studentų. Išlaikyti šį egzaminą būtina norint studijuoti valstybės finansuojamose vietose daugelyje studijų krypčių.
„Tikrai nesakyčiau, kad tai yra pagrindinė priežastis, priežasčių yra įvairių – ir pandemija, ir šiemet tikrai daugiau studentų turi galimybių išvykti (...), tačiau neabejoju, kad matematikos rezultatai taip pat galėjo turėti įtakos“, – tvirtino ji.
Ministrė taip pat nesiejo didesnio susidomėjimo menų studijomis su matematikos egzamino rezultatais, pabrėždama, kad į šias vietas stojantieji turi ir papildomą barjerą – stojamąjį egzaminą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dešimtąjį Paveldotvarkos programos sezoną Kaunas pradeda rekordiniais skaičiais2
Beveik 2 milijonai eurų ir 62 pastatai, kurių savininkai sieks atnaujinti jiems priklausantį turtą su miesto prisidėjimu. Tokie Paveldotvarkos programos skaičiai nusako šiemet suplanuotų darbų apimtis. Kauno miesto savivaldybei dalinai finansuoj...
-
URM pareiškė protestą Minskui dėl pranešimų apie dronų ataką iš Lietuvos5
Užsienio reikalų ministerija (URM) penktadienį pareiškė protestą Baltarusijai dėl šios šalies institucijų pranešimų apie dronų ataką iš Lietuvos. ...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
V. Rupšys palaiko siūlymą vietoje ratinių kovos mašinų įsigyti vikšrines5
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako palaikantis krašto apsaugos ministro siūlymą persvarstyti antrąjį pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ įsigijimo etapą ir galvoti apie vikšrinių kovos mašin...
-
D. Stankevičius: sergančiųjų patiriamos stigmos formuoja žmogaus baimę būti žmogumi1
Visuomenėje, kurioje siekiama įtraukties ir supratimo, išlieka didelis iššūkis: stigmos, susijusios su ligomis tampa šešėliu sergančiųjų bendruomenėms. ...
-
Nusprendė sudrausminti triukšmadarius: už garso viršijimą – techninės apžiūros anuliavimas?13
Alytuje garsiai varikliai griaudžia ne tik dieną, bet ir naktimis, todėl pareigūnai ėmėsi drausminimo priemonių – garso matuoklių. ...
-
Apsišarvuokite kantrybe: paaiškino, kaip vyks eismas Vilniaus oro uoste1
Vilniaus oro uoste vyksta pokyčių – uždaromas išvykimo kelias, kuriuo buvo galima patogiai automobiliu pakilti iki pat išvykimo salės. Statant naują terminalą ir rekonstruojant visas prieigas, keičiasi eismas, tad keliautojams siūlo...
-
Ir džiaugsme, ir varge: Lietuvos merai galės tuokti poras?4
Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič siūlo leisti merams tuokti jaunavedžius. Anot politiko, toks santuokos sudarymas taptų „žymiai patrauklesnis“, ypač dvejojančioms poroms, taip pat padidintų savivaldybių biudžetą ir net paskatintų ...
-
Seimo nariams įteikta peticija dėl plynų kirtimų ribojimo: dabartinė miškų situacija šokiruoja6
Penktadienį prie Seimo apie pusšimtis žmonių susirinko įteikti peticijos Seimo ir Aplinkos apsaugos komiteto nariams. Peticija, kurią pasirašė 17 tūkst. gyventojų, reikalaujama uždrausti ar riboti plynus kirtimus, ypač saugomose teritor...
-
Prezidentas apie galimybes Lenkijoje dislokuoti branduolinį ginklą: tai atgrasymo sistemos elementas20
Lenkijai pareiškus, jog ši yra pasirengusi šalyje dislokuoti NATO branduolinius ginklus, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog toks Aljanso sprendimas prisidėtų prie atgrasymo ir atlieptų Europos saugumo lūkesčius. ...