- Justina Danylaitė-Krivinskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis teigia, kad pasienyje su Baltarusija krovininio transporto srautas ir toliau išlieka didelis, tačiau pažymi, jog situacija nėra tragiška. Tuo metu vežėjai toliau skundžiasi nepalankiomis laukimo sąlygomis palaukimo aikštelėse vykstant į Baltarusiją.
„Jeigu kalbama apie kirtusių sieną konkrečius skaičius, tai vakar, pavyzdžiui, per Medininkų punktą į Baltarusiją išvyko 182 krovininiai vilkikai, per Šalčininkų punktą – 101. Šeštadienį – 209 (Medininkų – ELTA) ir 104 (Šalčininkų – ELTA), tai bendrai kalbant po tris šimtus su trupučiu tų vilkikų išvyksta po visų kontrolės procedūrų per abu punktus“, – krovininių transporto priemonių judėjimą per veikiančius Lietuvos–Baltarusijos pasienio punktus komentavo G. Mišutis.
Kalbėdamas apie lengvųjų automobilių judėjimą į kaimyninę šalį, jis teigė, kad kiekvieną parą išvyksta maždaug po pusę tūkstančio automobilių.
Pasienio kontrolės punktų direkcijos (PKPD) duomenimis, vykstančių iš Lietuvos į Baltarusiją krovininių transporto priemonių per Medininkų pasienio punktą sudaro 700 laukiančiųjų išvykti, o per Šalčininkų – 375. Fiksuojamas preliminarus laukimo laikas Medininkų pasienio punkte yra 106 val., Šalčininkų – 104 val.
„Situacija nėra kažkokia tragiška ar ypatinga, nes tos eilės čia daugelį metų buvo. Ir buvo gal vienetiniai atvejai kai jų iš vis nelikdavo, keli laikotarpiai per daugelį metų, gal po naujų metų kelios dienos. Bet vilkikų srautas išlieka didelis, nemažėja tie srautai“, – situaciją komentavo G. Mišutis.
Jis išskiria kelias svarbias krovininio transporto srautų nemažėjimo priežastis. Pirmiausia, tai muitinės pareigūnų vykdomos funkcijos – detali patikra, kuri jo teigimu užima gerokai daugiau laiko nei pasieniečių. Kitas svarbus faktorius, pasak VSAT atstovo, yra tai, kad Lietuvos kaimynės Latvija ir Lenkija turi tik po vieną atvirą pasienio su Baltarusija punktą, dėl to daugelis vairuotojų renkasi keliauti per Lietuvą. Jis pastebi, kad eilėse daugiausiai laukia vairuotojai iš Baltarusijos, su tos šalies valstybiniais numeriais, o lietuvių vairuotojų procentas eilėse pakankamai nedidelis.
Tuo metu Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinio sekretoriaus Povilo Drižo teigimu, situacija nuo kovo pradžios iki dabar išliko nepakitusi ir netgi pablogėjo.
„Vairuotojams tai nieko gero situacija, nepagerėjo, tik pablogėjo. Jie juk dabar stovi eilėse po dvi savaites. Mes kaip ir sakėme tada, kai uždarinėjo, kad čia bus blogesnė situacija. Jau nekalbant apie įmonių kažkokius kaštus ar praradimus, ar klientų kuriems veža, bet kalbant apie konkrečiai vairuotojus“, – savo poziciją išsakė P. Drižas.
Jis teigia, kad vairuotojai tiek įvažiuoti į Lietuvą, tiek išvykti iš jos, laukia itin ilgai, o situacija palaukimo aikštelėse nėra pakankamai pritaikyta laukimui, dėl to žmonės susiduria su įvairiomis problemomis, tiek nuovargio, tiek higienos ar geriamo vandens trūkumu. Jis taip pat išskiria ir dar vieną problemą – iš trečiųjų šalių į Lietuvą atvykstantys vežėjai per sieną važiuoja be eilės, kol vežėjai iš Lietuvos yra priversti jose laukti net po kelias savaites. Tačiau jis sako suprantantis, kad problema kyla ne iš Lietuvos, bet Baltarusijos pusės.
Paklaustas ar dėl Lavoriškių ir Raigardo pasienio punktų uždarymo bei ilgo laukimo pasienyje pasikeitė situacija dėl eksporto į kitas šalis, jis patikino, kad tie, kurie važiuodavo anksčiau, važiuoja ir dabar, laikydamiesi Baltarusijai ir Rusijai įvestų sankcijų.
„Srautai yra nesumažėję mūsų skaičiavimais, ta e-komercija kiniško srauto į Europos Sąjungą ir toliau vyksta. Čia reikia suprasti, kad vyksta prekyba tarp Kinijos ir Europos Sąjungos šalių, nes prekės vežamos yra iš Kinijos į Italiją, Belgiją, Prancūziją ir Olandiją ir Vokietiją per mus. Tai va, prekyba vyksta ir toliau“, – eksporto srautų situaciją komentavo P. Drižas.
ELTA primena, kad iki 2023 m. Lietuvoje veikė 6 pasienio su Baltarusija punktai. Pernai Vyriausybės sprendimu buvo uždaryti Šumsko ir Tverečiaus pasienio kontrolės punktai, šių metų kovo 1 d. nuspręsta uždaryti ir Lavoriškių bei Raigardo apylinkėse esančius pasienio punktus. Šiuo metu veikia tik du – Medininkų ir Šalčininkų – punktai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariai išvyksta į NATO misiją Irake1
Liepos 14 dieną Lietuvos kariuomenės Perdislokuojamojo ryšių ir informacinių sistemų modulio kariai išvyksta į NATO misiją Irake. ...
-
Baltijos šalių ir Ukrainos transliuotojai sutarė bendradarbiauti krizių atveju
Baltijos šalių ir Ukrainos visuomeninių transliuotojų vadovai ketvirtadienį pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo krizių atvejais. ...
-
Klaipėdoje esančios Tauralaukio progimnazijos teritorijoje prasidės rekonstrukcija1
Klaipėdos miesto savivaldybė praneša, kad senosios Tauralaukio progimnazijos teritorijoje artimiausiu metu prasidės rekonstrukcijos darbai. ...
-
Smulkieji verslininkai išgąstyje – neramina naujoji kvitų tvarka: VMI ignoruoja pagalbos prašymus?10
Šie metai yra paskutiniai, kai verslininkai naudoja iki šiol įprastas atsiskaitymų sistemas. Jau nuo kitų metų gegužės tiek vidutiniai, tiek smulkieji verslai privalės naudoti išmaniuosius elektroninius kasos aparatus. Tai leis teik...
-
Priėmimas į mokyklas piktina tėvus: tai gal iškart į darbą vaiką siųsti, jei mokslo nieks neduoda?2
Priėmimas į mokyklas šiemet ir vėl neapsieina be nepasitenkinimo bangos. Vilniuje apie 250 vaikų dar neturi vietos, kurioje galėtų mokytis. Vasaros dienos slenka, o tėvai neviltyje. Bus pasiūlyta vaikus kasdien vežioti į kitą miesto galą arb...
-
Šauliai padėkojo vadui už tarnybą2
Atsisveikinimas su vado pareigas tris kadencijas ėjusiu Rolandu Lukšu Klaipėdos šauliams tapo ir iškilmėmis, ir šiokiu tokiu išbandymu. Iškilminga rikiuotė vyko būtent tuo metu, kai pliaupė lietus. ...
-
Norintiems laikinai gyventi Lietuvoje – griežtesnė tvarka2
Patvirtinti griežtesni atrankos kriterijai užsienio valstybėms, kuriose galima pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. ...
-
Istorikams dovana – iš už Atlanto4
Klaipėdos sukilimo vado Jono Polovinsko-Budrio asmenybės ir veiklos tyrimai jo palaikų perlaidojimu Klaipėdoje nesibaigė. Priešingai, šis faktas atvėrė naują istorikų tyrimų kryptį, o medžiagos jiems tik daugėja. ...
-
Valstybės kontrolė: Regionų plėtros programos rengimas vėlavo, poreikius ji atliepė iš dalies1
Regionų plėtros programos rengimas organizuotas nepakankamai efektyviai – jis vėlavo pusę metų, o regionų poreikius atliepė iš dalies, rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas. ...
-
Dėl S. Nėries gatvės pavadinimo keitimo atsiklaus klaipėdiečių nuomonės20
Uždegta žalia šviesa gyventojų apklausai dėl Salomėjos Nėries gatvės pavadinimo pakeitimo Klaipėdoje. Siekiama, kad apklausoje, kuri bus surengta tiek internetu, tiek gyvai, dalyvautų kuo daugiau klaipėdiečių. Vienas variantų – gatvei...