- Raminta Majauskaitė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kasmet didėjant į Lietuvą atvykstančių studentų iš trečiųjų šalių skaičiui, Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė sako, kad kai kurios aukštosios mokyklos nelegalią imigraciją skatina sąmoningai. Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovai teigia šiuos nuogąstavimus girdintys ir svarstantys apie galimus problemos sprendimo būdus.
„Tarptautinių studentų, kurie kiekvienais metais atvyksta į Lietuvą, skaičius po truputį didėja. Todėl ši problema darosi vis aktualesnė. Kol tai netapo nevaldomu reiškiniu, reikėtų pašalinti procedūrų trūkumus“, – Eltai pabrėžė E. Gudzinskaitė.
„Vienos aukštosios mokyklos stengiasi sąžiningai vykdyti studentų atrankas, tačiau kitos užsieniečius studentus mato kaip pasipelnymo šaltinį, kad galėtų parduoti studijų vietas. Kadangi studijų vietos nekainuoja labai brangiai, tai yra auksinė galimybė gauti leidimą gyventi Europos Sąjungos valstybėje“, – pasakojo ji.
Ministerija: problemą girdime
Savo ruožtu švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė apie problemą tikina žinanti.
„Žinome, kad problema dėl studentų iš trečiųjų šalių egzistuoja“, – trečiadienį vykusiame Seimo švietimo ir mokslo komiteto posėdyje sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Buvome susitikę ir su kolegijų, ir su universitetų vadovais, Migracijos departamentu, Vidaus reikalų ministerija. Jie mano, kad reikėtų imtis tam tikrų užkardymo veiksmų. Šią problemą girdime“, – antrino viceministras Justas Nugaras.
Anot jo, nelegalios imigracijos pavyzdžių kolegijose pasitaiko kur kas daugiau nei universitetuose.
„Kolegijose studentų skaičius yra mažesnis, todėl tradiciškai tokių keistų šalių, keistų studentų ten yra daugiau nei universitetuose, kurie nuo seniau jau yra pradėję reikalingas procedūras ir turi didesnį įdirbį“, – komiteto posėdžio metu pasakojo švietimo viceministras.
Ragina tobulinti studentų registrą
Pasak J. Nugaro, šiuo metu yra svarstomi keli variantai, kaip sumažinti neteisėtai į Lietuvą patekusių trečiųjų šalių studentų skaičių.
„Mes matome kelis scenarijus – arba galėtų atsirasti tarptautiškumo kokybės ženklas, kuris duotų greitesnį vizų tvarkymą toms (švietimo – ELTA) institucijoms, kurios geba tvarkytis, sąžiningai laikosi įstatymų ir procedūrų, arba tai galėtų būti prioritetinės sritys, kurių reikia Lietuvai, su mintimi, kad daugiau studentų čia pasiliks“, – aiškino viceministras.
„Kol kas nė vieno kelio nepasirinkome. Dar gavome prašymą tobulinti studentų registrą tam, kad informacija apie užsieniečius greičiau pasiektų Migracijos departamentą ir jie galėtų operatyviau spręsti tuos klausimus“, – sakė jis.
Užsieniečius studentus mato kaip pasipelnymo šaltinį, kad galėtų parduoti studijų vietas.
Migracijos departamento vadovės teigimu, neatsakingas šio studentų registro pildymas šiuo metu yra vienas iš didžiausių sunkumų.
„Studentų registro patobulinimas padėtų užsiimti kontrole po to, kai jau yra išduotas leidimas gyventi. Šiuo metu registras yra, bet aukštosios mokyklos jį neatsakingai pildo, ne visus reikiamus duomenis suveda, jų neatnaujina. Informacija registre nėra patikima, todėl Migracijos departamentas negali patikimai jais vadovautis“, – tikino E. Gudzinskaitė.
„Matome, kad būna amžinų studentų, kurie atvyksta į labai „minkštas“ studijas, pirmus metus pasimoko, gauna akademinių skolų, lieka antriems metams arba pereina į kitą studijų programą ir vėl studijuoja nuo pirmo kurso. Tada susiranda antrą pusę, susilaukia vaikų ir tokiu būdu lieka Lietuvoje. Vėliau visi piktinasi ant pavežėjų iš trečiųjų šalių, bet didelė jų dalis taip pat yra atvykę studijuoti“, – pasakojo ji.
E. Gudzinskaitės teigimu, norint sustabdyti nelegalią imigraciją, būtina užtikrinti ir studentų atrankų, kurias vykdo aukštosios mokyklos, sąžiningumą.
„Į Lietuvą atvykę studentai turėtų prisidėti prie šalies mokslo kokybės kėlimo. Tačiau, kai mokyklos kuria studijų programas vien tam, kad sukurtų vietas, kurias galėtų pardavinėti trečiųjų šalių piliečiams, yra neteisinga. (...) Reikia imtis priemonių, kad mokyklos atsakingiau atsirinkinėtų studentus, jog būtų galima ramia sąžine išduoti leidimus gyventi visiems studentams, o ne vykdyti patikrinimus, naikinti leidimus arba jų neišduoti“, – apibendrino ji.
Liepos mėnesį Migracijos departamento skelbti duomenys rodo, kad į Lietuvą atvykstantys užsieniečiai šalyje užsibūna ilgiau. Nurodoma, kad pirmąjį šių metų pusmetį pastebimai išaugo pakeistų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje skaičius.
Didžiausia dalis visų Lietuvoje gyvenančių užsienio valstybių piliečių ir toliau atvyksta dirbti. Kitos pagal gausumą grupės – šeimos nariai, aukštos kvalifikacijos darbuotojai ir studentai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
M. Lingė neskuba komentuoti M. Navickienės vyro sulaikymo: kaip tai susiję su Vyriausybe?
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkimų štabo vadovas, parlamentaras Mindaugas Lingė neskuba komentuoti žinių apie jo bendražygės, eksministrės Monikos Navickienės vyro Mindaugo Navicko sulaikymą. ...
-
VSD: biudžeto projekte siūlomas finansavimas neatitinka Lietuvos nacionalinio saugumo situacijos
Kitiems metams planuojamas finansavimas Valstybės saugumo departamentui (VSD) neatitinka šalies saugumo situacijos, tikina žvalgybos atstovai. ...
-
S. Skvernelis po M. Navickienės vyro sulaikymo: Vyriausybė turi atnešti atsistatydinimo pareiškimą4
Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis, parlamentaras Saulius Skvernelis teigia, kad po paskelbtos informacijos apie tai, kad teisėsauga sulaikė eksministrės Monikos Navickienės vyrą Mindaugą Navicką, Vyriausybė turėti ...
-
Už neapykantos kurstymą A. Ramanauskui skirtas įspėjimas26
Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) trečiadienį skyrė įspėjimą televizijos laidų vedėjui Algiui Ramanauskui už draudžiamos informacijos platinimą savo „YouTube“ paskyroje. ...
-
R. Vaikšnoras: Lietuvos kariuomenė remia ES pajėgumų ir greitojo dislokavimo pajėgų iniciatyvą
Lietuvos kariuomenės (LK) vadas generolas Raimundas Vaikšnoras spalio 14–16 dienomis lankėsi Europos Sąjungos (ES) kariuomenių vadų konferencijoje Budapešte, kur su kolegomis aptarė trumpalaikės ir ilgalaikės paramos Ukrainai, Europ...
-
Idėja – pradinis ugdymas turi trukti šešerius metus: kokie privalumai?
Mažai kas pasikeitė nuo pramonės revoliucijos laikų – vaikai eina į mokyklą, skirstomi į klases, skirtingose pamokose dėstomos skirtingos disciplinos ir tai labai inertiška sistema. Tačiau galbūt atėjo laikas pokyčiams, nes, pavyzdžiu...
-
Švietimui nusipelniusiems žmonėms įteikti Garbės ženklai1
Aštuoniems švietimui nusipelniusiems žmonėms ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė trečiadienį įteikė Garbės ženklus, skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). ...
-
Kelininkai: šių metų žiemą pagrindiniai keliai bus barstomi prevenciškai4
Valstybinius automobilių kelius prižiūrinti bendrovė „Kelių priežiūra“ šių metų žiemą kelius barstys iš anksto, dar iki jiems apsitraukiant ledu, sako už valstybinės reikšmės kelių plėtrą ir priežiūrą atsaki...
-
Lietuvoje bus atliekami ilgalaikis socialinis ir gimstamumo tyrimai
Lietuvoje bus atlikti du tyrimai – ilgalaikis socialinis bei gimstamumo ir šeimos. ...
-
„Žalgirio“ arenoje pedagogams padėkota ir už jų prasmingą darbą, ir už pasiekimus4
Gražia rudens tradicija tapę „Metų mokytojo“ apdovanojimai šią savaitę nuaidėjo pilnutėlėje „Žalgirio“ arenoje. Minint praėjusią profesinę šventę, penkiems miesto pedagogams įteiktos padėkos ir premijos, o v...