Didžiausias iššūkis

KTU ir ECIU universitetų aljanso studentai, atsiliepę į Kauno ekonominės plėtros agentūros „Kaunas IN“ mestą iššūkį, į emigrantų vaikų problemas pažvelgė kūrybiškai ir mokykloms pasiūlė unikalius jų sprendimo būdus.

Iš užsienio į Lietuvą studijuoti atvykusi Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) Komunikacijos ir informacijos valdymo studentė Veronica Yakimovich teigia, kad pirmasis sunkumas, su kuriuo susidūrė apsigyvenusi Kaune, buvo kalbos barjeras.

„Svečioje šalyje ne visada pavyksta lengvai susirasti draugų ar bendraminčių net ir mokant anglų kalbą. Mokykloje ši problema dar aktualesnė, nes čia patiriamas didesnis bendraamžių spaudimas. Persikėlimas į kitą šalį mokiniui ir taip gali kelti stresą, o prasta supanti aplinka mokykloje jį gali dar labiau padidinti“, – įsitikinusi V. Yakimovich.

Siekis padėti užsienio moksleiviams, susiduriantiems su įvairiomis integracijos problemomis, paskatino V. Yakimovich ir jos kolegę iš KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) Gintarę Gabrielę Gabšytę, studijuojančią medžiagų fiziką ir nanotechologijas, atsiliepti į „Kaunas IN“ mestą iššūkį – parengti gaires, kaip padėti išspręsti šias problemas emigrantų ir reemigrantų vaikams Lietuvos mokyklose.

Pasiūlymai bendruomenėms

„Kaunas IN“ mestas iššūkis – galimybė studentams padėti spręsti realias problemas, atsiradusias juos supančioje aplinkoje. Mokiniui, sukūrus palankų ryšį su aplinkiniais, atsiranda daugiau galimybių ir motyvacijos tobulėti pačiam, jie gali bendrauti tarpusavyje su lietuviais, todėl studentės kartu su komanda ir bandė tai įvertinti.

„Džiaugiausi, kad iššūkis skirtas emigrantų ir reemigrantų moksleivių gebėjimams stiprinti, nes aplinka, palanki augti ir mokytis, dalytis savo kultūra, ir specifinės pagalbos suteikimas svarbūs kiekvienam moksleiviui, kad jis galėtų jaustis priimtas“, – akcentuoja G. G. Gabšytė.

Nagrinėdami problemą, studentai suprato, kiek daug yra dedamųjų, būtinų siekiant užtikrinti palankią aplinką reemigrantų ir emigrantų moksleiviams. Studentai įmonei pasiūlė virtualų bukletą su įvairiomis praktikomis ir užduotimis, skirtomis mokytojams.

„Pasiūlytos priemonės – praktinės ir įgyvendinamos, todėl skiriasi nuo kitų bendro pobūdžio ar teorinių sprendimų. Studentų sukurtą bukletą mokytojai gali naudoti kasdienėje veikloje, o tai dar labiau prisideda prie problemos sprendimų įgyvendinimo“, – atskleidžia „Kaunas IN“ Verslo skyriaus investicinės aplinkos projektų vadovas Gytautas Kulakauskas.

Prie iššūkio sprendimo prisidėję studentai tikisi, kad šios gairės padės moksleiviams iš užsienio valstybių lengviau adaptuotis Lietuvoje ir mokyklose ir lavinti savo gebėjimus nepamirštant savo kultūros ir identiteto.

Svečioje šalyje ne visada pavyksta lengvai susirasti draugų ar bendraminčių net ir mokant anglų kalbą.

„Rengdami gaires, stengėmės įtraukti tiek kitus moksleivius, mokytojus, visą mokyklos bendruomenę, tiek vaikų tėvus ar globėjus. Daug dėmesio skyrėme vizualinei informacijai, nes vizualus turinys padeda greičiau mokytis kalbos ir įsitraukti į klasės veiklas. Be to, pasiūlėme mokykloms organizuoti renginius, kuriose tiek tėvai, tiek mokytojai galėtų susipažinti su skirtingų valstybių kultūromis“, – pastebi V. Yakimovich.

Taip pat studentai pasiūlė organizuoti į kultūrines patirtis orientuotus seminarus universitetuose, rengiančiuose būsimus mokytojus, organizuoti mokytojų vizitus ir stažuotes į kitas šalis, kad keistųsi patirtimi su kitų šalių mokytojais, aktyviai įtraukti kitų šalių mokytojus į švietimo procesus Lietuvoje ir organizuoti diskusijų grupes su imigrantų tėvais ir mokytojais.

Svarbi nuomonė

Studentų įsitraukimas sprendžiant įvairias problemas labai svarbus. Visų pirma, įmonėms jie dažnai pasiūlo naują požiūrį, kuris leidžia į problemą pažvelgti kitu kampu. Antra, įmonių atstovai pastebi, kad, galėdami prisidėti prie problemos sprendimo, studentai neretai tampa labiau motyvuoti.

„Įmonių atstovų ir studentų bendradarbiavimas rodo, kaip įvairių interesų grupių pastangos gali vesti prie konkrečių ir efektyvių sprendimų, palengvinančių socialinę integraciją ir tvarų bendruomenės augimą. Studentų įsitraukimas ir jų pasiūlyti sprendimai – vertingas išteklius, leidžiantis ne tik integruoti imigrantų vaikus lietuviškose mokyklose, bet ir plėtoti švietimo sektoriaus pokyčius“, – tikina G. Kulakauskas.

Priimdama iššūkį, Gabrielė tikėjosi geriau suprasti, kaip efektyviai ieškoti sprendimų čia ir dabar. Juolab kad tie sprendimai būtų praktiški, realiai pritaikomi.

„Spręsdama problemą, pradėjau geriau suprasti žmones, gyvenančius aplink mus, kuriems sunku ne tik mokytis naujoje aplinkoje, bet ir adaptuos šalyje ir visuomenėje“, – mano G. G. Gabšytė.

Remdamasi savo patirtimi, V. Yakimovich buvo įsitikinusi, kad pagalba migrantų vaikams įsitraukiant į ugdymo procesą yra labai svarbi šių laikų tema.

„Mokyklose vaikai ne tik plečia savo žinias, bet ir ugdo socialinius įgūdžius, bando įsilieti į šalies kultūrą. Sėkmingai suderinus mokymosi procesą ir pagarbius santykius su migruojančių žmonių kultūromis, būtų galima skatinti tarpkultūrinį dialogą nuo ankstyvo amžiaus“, – teigia Veronica.