Sunkiai apčiuopiamos emocijos karo kontekste

  • Teksto dydis:

Karas Ukrainoje yra itin aktuali tema Lietuvoje, kur didelė visuomenės dalis aktyviai įsitraukusi į šią krizę. Toks glaudus ryšys stebint karo įvykius skatina intensyvesnes emocijas, kurios paveikia kiekvieno kasdienį gyvenimą ir tarpusavio santykius. Tyrimai, analizuojantys šias emocijas, atskleidžia sudėtingą žmogaus psichologiją, kurią taip pat formuoja medijų turinys.

Vykdo projektą

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai, pasitelkdami lingvistinius ir žvilgsnio sekimo tyrimų metodus, vykdo projektą analizuodami, kaip žmonės emociškai reaguoja į medijų turinį apie karo įvykius. Projekte siekiama identifikuoti ir kategorizuoti emocines reakcijas ir prisidėti prie sudėtingų žmogaus emocijų tyrimų.

„Tikimės, kad gauti rezultatai prisidės prie žmogaus proto ir emocijų, ypač susijusių su karo tragedijų artumu, pažinimo ir padės geriau suprasti žmogišką elgseną tam tikrame kultūriniame ir politiniame kontekste“, – sako KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) profesorė ir podoktorantūros stažuotės projekto vadovė Ramunė Kasperė.

Žvilgsnio sekimas

R. Kasperė teigia, kad Lietuva yra viena didžiausių Ukrainos rėmėjų karo su Rusija kontekste, o daugelis šalies gyventojų jaučiasi emociškai įsitraukę stebėdami šiuos įvykius.

Pasak jos, karo poveikį yra plačiai tyrinėja mokslininkai, nagrinėdami įvairius aspektus, tokius kaip psichikos sveikatos problemos, su kuriomis susiduria kariai ar jų šeimos.

Pastaruoju metu itin didelis dėmesys skiriamas emocinei karo konfliktų dimensijai. Negatyvių emocijų proveržis, ypač dažnas socialinėse medijose, ir jų poveikis žmonių tarpusavio santykiams, taip pat skirtingų tautų santykiams, yra vienas svarbiausių klausimų karo kontekste.

Mokslininkai pastebėjo, kad tokių neigiamų emocijų kaip neapykanta, pažeminimas ir bejėgiškumas nevaldomas plitimas gali paveikti visuomenės vertybes, tiesiogiai ir netiesiogiai karo paveiktų visuomenių psichikos sveikatą ir tam tikra prasme kelti grėsmių pasaulinei taikai ir saugumui.

„Pasirinkome į emocijas orientuotą perspektyvą, nes emocijos vaidina pagrindinį vaidmenį karo veiksmuose“, – sako KTU mokslininkė.

Ji teigia, kad tyrimą motyvavo tai, jog emocijos yra esminė žmogaus egzistencijos dalis, o jų ypač gausu kariniuose veiksmuose. Be to, nors žvilgsnio sekimas sparčiai tampa labai populiariu tyrimo metodu, jis vis dar yra palyginti naujas būdas emocijoms atpažinti.

O multimodalinės emocijų atpažinimo prieigos taikymas, t. y. žvilgsnio sekimo parametrų ir emocinių lingvistinių duomenų turinio koreliacijų nustatymas, užtikrina didesnį tyrimo patikimumą.

„Internete anonimiškai komentuojantys asmenys gali sau leisti didesnę saviraiškos laisvę ir atviresnį emocijų atskleidimo lygį. Dėl to emocijas tampa lengviau tyrinėti komentaruose socialinėse medijose“, – pastebi R. Kasperė.

Žvilgsnio sekimo duomenys, pavyzdžiui, vyzdžio išsiplėtimas, fiksacijos trukmė, sakados (t. y. staigūs, didelės amplitudės akių šuoliai, skirti žvilgsniui perkelti nuo vieno dominančio objekto prie kito, informacijos tuo metu beveik neapdorojant), naudojami emocinių reakcijų tyrimuose. Tačiau, kaip teigia KTU profesorė, Lietuvoje šis tyrimo metodas dar nėra plačiai taikomas ir koncentruojasi į vaizdo ir teksto priimtinumo analizę.

Pirmieji rezultatai

R. Kasperė teigia, kad tyrimo metu analizuojamos įvairios su karo tematika susijusios antraštės ir nuomonės iš naujienų portalų ir socialinių medijų. Pirmiausia atliekama lingvistinė surinktų duomenų analizė, o vėliau tekstų fragmentai naudojami žvilgsnio sekimo eksperimente, kur tiriamieji juos skaito.

Taip siekiama suprasti, kaip skaitytojai reaguoja į tekste esančius leksinius vienetus, palyginimus, metaforas ir kitus stilistinius elementus.

Ji aiškina, kad žvilgsnio sekimo eksperimentams naudojami tekstiniai ir lingvistiniai duomenys, apimantys įrašus iš socialinių medijų ir antraštes iš tradicinės žiniasklaidos, susijusias su karu Ukrainoje: „Labai tikėtina, kad tiriamieji gali jautriai reaguoti į eksperimentui naudojamus tekstus, todėl būtina kruopščiai atrinkti medžiagą, vengiant aprašymų apie sužalojimus, patirtus dėl karo veiksmų. Šiuo metu rengiamasi eksperimentą testuoti ir išbandyti“, – dalijasi R. Kasperė.

Tyrimą atliekanti KTU mokslininkė stažuotoja dr. Jelena Kirejeva sako, kad pirminė lingvistinių duomenų analizė leidžia daryti preliminarias išvadas, kad interneto vartotojai aktyviai reaguoja į karo įvykius Ukrainoje ir dažnai nevaržomai išsako nuomonę karo klausimais.

Neigiamos emocijos, tokios kaip neapykanta, pasišlykštėjimas ir pyktis, pasižymi ypač intensyvia raiška. Gausu pavyzdžių, kai interneto vartotojai išreiškia norą atsikratyti ar net fiziškai susidoroti su neigiamų emocijų objektu. Tačiau pastebėta, kad emocijos retai įvardijamos tiesiogiai, – jos perteikiamos pasitelkiant įvairias kalbines priemones ir vizualinius elementus.

„Neigiamos emocijos yra nukreiptos ne tik prieš Rusijos prezidentą, rusų karius ir piliečius, bet ir prieš rusakalbius, gyvenančius Lietuvoje“, – sako ji.

Pasak J. Kirejevos, multimodalinių duomenų analizė atskleidžia, kad emocijų neapčiuopiamumas ir jų sudėtingumas reikalauja itin kruopštaus analizės priemonių pasirinkimo. Ji taip pat pažymi, kad karo veiksmai Ukrainoje išlieka itin jautri tema, daranti reikšmingą poveikį ne tik pavieniams interneto vartotojams, bet ir visai Lietuvos visuomenei.

Vienas svarbiausių tolesnių projekto etapų – žvilgsnio sekimo eksperimento, skirto emocijoms atpažinti, planavimas, kūrimas, vykdymas ir rezultatų analizė. Galutiniame etape KTU mokslininkai sieks nustatyti ryšį tarp lingvistinės analizės ir žvilgsnio sekimo duomenų rezultatų.


Šiame straipsnyje: karasUkrainažmonių emocijos

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių