Dūrė į aplaidumą

Nors "Lietuvos geležinkeliai" mėgsta pasigirti veiklos efektyvumu, auditą valstybės įmonėje atlikusi Valstybės kontrolė nėra linkusi pritarti pagyroms. Priešingai, iškėlė į dienos šviesą "Lietuvos geležinkelių" vykdytos politikos tamsiąją pusę, tad praėjusiujų metų auditorių paviešinta ataskaita apie "Lietuvos geležinkelių" veiklą nėra itin palanki.

Auditoriai, palyginę skirtų ir faktiškai panaudotų pajėgumų duomenis, nustatė, kad "Lietuvos geležinkeliai" Krovinių vežimo direkcija skirtais pajėgumais nepasinaudojo vidutiniškai 4,4 tūkst. kartų (36,6 proc. visų šios direkcijos suplanuotų važiavimų), Keleivių vežimo direkcija – 0,2 tūkst. kartų (3 proc. visų jos suplanuotų važiavimų). Direkcijos šių pajėgumų neatsisakė, nors turėjo galimybę tai padaryti.

"Pažymėtina, kad, pvz., 2018 m. sausio mėn. beveik penktadalis (17 proc.) Krovinių vežimo direkcijos nepanaudotų pajėgumų buvo suplanuota pagrindiniuose šalies koridoriuose – keliuose Kena–Šiauliai–Klaipėda ir Radviliškis–Pagėgiai", – teigiama ataskaitoje.

Auditorių teigimu, tokia pajėgumų neatsisakymo kenksminga praktika turi įtakos veiksmingam viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų naudojimui. Tai ypač aktualu perpildytuose šios infrastruktūros ruožuose – Kužiai–Klaipėda, Radviliškis–Pagėgiai.

"Taigi, esama pajėgumų skyrimo ir jų naudojimo sistema vežėjams leidžia rezervuoti planuojamus pajėgumus, tačiau, neturint pakankamai užsakymų, jų neatsisakyti. Neužtikrinus skirtų ir naudojamų pajėgumų kontrolės, nesudaromos sąlygos kitiems vežėjams pasinaudoti nenaudojamais pajėgumais. Taigi, šiuo metu galiojanti pajėgumų skyrimo, panaudojimo ir perskirstymo sistema neužtikrina efektyvaus viešosios geležinkelių infrastruktūros naudojimo, todėl jos valdytojas negauna maksimalių pajamų", – teigiama Valstybės kontrolės ataskaitoje.

"Lietuvos geležinkeliai" atsikerta: girdi, jie iš anksto nežino, kiek iš tikrųjų reikės pajėgumų, todėl nenori rizikuoti. Be to, atsisakyti pajėgumų yra teisė, o ne pareiga.

Viena daro – kita sako

"Valstybės kontrolės ataskaitoje puikiai atskleista sistema, kaip "Lietuvos geležinkeliai" pasiima visus pajėgumus, tačiau jų visų neišnaudoja. Pagal galiojančius teisės aktus tas, kuris veža daugiau ir prašo daugiau pajėgumų, tas turi pirmumą. Taigi jie visus pajėgumus pasiima ir automatiškai neleidžia kitiems vežėjams naudotis geležinkeliu. Ši tvarka yra reglamentuota Vyriausybės patvirtintose Pajėgumų rezervavimo taisyklėse. Valstybės kontrolės aprašyta situacija būtent ir suponuoja situaciją, kodėl bendrovei "Gargždų geležinkelis" neišduodamas leidimas veiklai. Motyvas – perpildyta infrastruktūra", – dienraščiui sakė Geležinkelių įmonių asociacijos direktorius Tomas Keršis.

"Gargždų geležinkelis" – viena įmonių, jau kelinti metai negaunanti leidimo geležinkeliu vežti krovinius. Vienintelis motyvas – perpildyti pajėgumai.

"Liepos pradžioje vyko Susisiekimo ministerijos vadovų ir Latvijos susisiekimo ministro Tali Linkaitu bendra spaudos konferencija, Lietuvos susisiekimo ministras Rokas Masiulis sakė: "ES yra vienas reglamentas, skirtas geležinkelio sričiai, taikomas visoms šalims. Mes laikomės visų įstatymo nuostatų, kurios yra privalomos rinkos atvėrimo požiūriu."

Konferencijoje "Lietuvos geležinkelių" generalinis direktorius Mantas Bartuška pabrėžė, kad "rinka yra atvira konkurentams, išskyrus tranzitą į Kaliningrado sritį". Tiek R.Masiulis, tiek M.Bartuška atvirai ir ciniškai melavo. Matyt, melas tapo šių asmenų skiriamuoju ženklu – jie puikiai supranta, kad iki šiol Lietuvos įstatymai nebuvo visiškai pritaikyti prie Europos Komisijos reikalavimų, susijusių su sąžiningos visų potencialių geležinkelių operatorių (vežėjų) konkurencinės prieigos prie geležinkelių infrastruktūros organizavimo", – dienraščiui teigė "Gargždų geležinkelio" direktorius Arūnas Grikšas.

Tiek R.Masiulis (dešinėje), tiek M.Bartuška viešai melavo, kad Lietuvos rinka atvira konkurentams, išskyrus tranzitą į Kaliningradą.

ES skirta užduotis Lietuvai – atverti geležinkelių rinką – sunkiai skinasi kelią, nes tiek "Lietuvos geležinkeliai", tiek Susisiekimo ministerija stato tam barikadas. Susisiekimo ministerija yra šimtaprocentinė "Lietuvos geležinkeliai" akcijų savininkė.

Taigi ES siekiant, kad valstybės narės atvertų savo rinkas geležinkelių transporto sektoriuje, įsileistų tiek nacionalines, tiek kitų valstybių narių įmones, siekiančias teikti krovinių arba keleivių vežimo paslaugas, Lietuvoje vykdoma priešinga politika, neatitinkanti net ES teisės aktų reikalavimų.

Kalbai pasisukus apie galimas Rusijos grėsmes nacionaliniam saugumui, "Lietuvos geležinkeliai" taip pat ne šventoji karvė.

Apskundė Europos Komisijai

Latvijoje, Rygoje registruota bendrovė "LGC Cargo" 2017 m. pabaigoje gavo licenciją gabenti krovinius Lietuvoje – įmonė planavo vežti krovinius iš NVS į ES šalis, taip pat vykdyti vietinius vežimus Lietuvoje. Vis dėlto bendrovei vykdyti šią veiklą Susisiekimo ministerijai pavaldi Lietuvos transporto saugos administracija leidimo nesuteikė.

Bendrovė EK apskundė keturias Lietuvos institucijas: Susisiekimo ministeriją, jai pavaldžią Lietuvos transporto saugos administraciją, geležinkelių infrastruktūros valdytoją "Lietuvos geležinkeliai", rinkos reguliuotoją Ryšių reguliavimo tarnybą.

"Pagrindinė skundo esmė – aštuonis mėnesius buvo vilkinamos derybos su infrastruktūros valdytoju. Iš kitos pusės, Transporto saugos administracijos veiksmai ir perdėti, nepagrįsti reikalavimai lėmė, kad įmonei "LGC Cargo" nebuvo suteikti infrastruktūros pajėgumai", – teigia T.Keršis. Jis pabrėžė, kad bendrovė nuolat teikė skundus Ryšių reguliavimo tarnybai, tačiau jie esą buvo nagrinėjami vangiai.

Pažymėtina, kad EK tenkinus skundą, Lietuvai gresia milijoninė bauda, kuri turės būti dengiama ne iš ko kito, o būtent iš mokesčių mokėtojų kišenės. Bet kažin, ar tai svarus argumentas "Lietuvos geležinkeliams" ar Susisiekimo ministerijai, kai galės sausa išlipti iš balos.

Dienraščiui pašnekovas sakė, jog EK pranešė pradedanti nagrinėti skundą: "Suprantama, skundo nagrinėjimas užsitęs. Todėl "LCG Cargo" skundą pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, skųsdama Ryšių reguliavimo tarnybos ir Transporto saugos administracijos sprendimus."

Dienraščiui pasmalsavus, kodėl "LCG Cargo" nesuteikiama teisė tranzitu per Kaliningrado sritį į kitas ES šalis vežti krovinių, Transporto saugos administracijos atstovė Eglė Kučinskaitė atsiuntė tokį komentarą: "Vadovaujantis Geležinkelių transporto kodekso 28 strp. 2 punktu "Išimtinė teisė gauti minimalųjį prieigos paketą ir teisė naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra teikiant tranzito geležinkelių transportu paslaugas suteikiama geležinkelio įmonėms (vežėjams), kurių visos akcijos nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso Lietuvos valstybei. Jūsų minėtos įmonės negali vežti tranzito, nes tai prieštarauja kodekso nuostatoms".

Tačiau administracijos atstovė nutylėjo vieną gana svarbią aplinkybę: minėta nuostata įstatyme atsirado praėjusių metų pabaigoje ir, spėtina, ne be "Lietuvos geležinkelių" iniciatyvos.

Akivaizdu, kad "Lietuvos geležinkeliai", vedami M.Bartuškos, nenorėtų prarasti garbingos vietos prie stalo ir atsisakyti savo išimtinės teisės vežti tranzitu. Juk tai ir atnešą didžiąją dalį "Lietuvos geležinkelių" pajamų, o jų atiduoti kitoms įmonėms tikrai neketina.

"Kas yra tranzitas? Tai yra krovinio vežimas iš trečiosios šalies į trečią – iš Rusijos, Baltarusijos vežimas į Kaliningradą. Bet jeigu krovinys bus vežamas, sakykime, į Lenkiją per Kaliningradą, tai jau nėra tranzitas", – Transporto saugos administracijos argumentus neigia T.Keršis.

"Kai "LGC Cargo" kreipėsi dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, kurie naudojami ir tranzitui į Kaliningradą, jų buvo paprašyta patvirtinimo, kad pajėgumai nebus naudojami Rusijos krovinių tranzitui. Prašomų patvirtinimų "LGC Cargo" nepateikė", – viešai atsikirto Susisiekimo ministerija.

Sąsajos su Rusija

Teigta, jog viena pagrindinių priežasčių, kodėl "LGC Cargo" anksčiau, kol buvo neįsigaliojusios įstatymo pataisos, leidžiančios tik "Lietuvos geležinkeliams" vykdyti tranzito paslaugas, buvo ta, kad Latvijoje registruota bendrovė per savo akcininkę Latvijoje "Baltic Transit Service" yra susijusi su "Rusijos geležinkeliais".

51 proc. "LGC Cargo" akcijų priklauso vienai didžiausių Latvijos krovinių ekspeditorių "Baltic Transit Service". Pastarojo didžiausias akcininkas yra prekybos kontroliuojančioji bendrovė "Ryga". Latvijos žiniasklaidos duomenimis, jį netiesiogiai kontroliuoja buvusio Latvijos ministro pirmininko Andrio Škelės ir buvusio transporto ministro Ainaro Šleserio šeimos. Šios šeimos netiesiogiai valdo 60 proc. "Latvijas Transporta" grupės akcijų, investavusių į bendroves "Euro Rail Cargo" ir "Euro Rail Trans". Į pastarąją yra investavusios ir Rusijos "Rusijos geležinkelių" grupės įmonės.

Gijos iš "Baltic Transit Service" veda iki buvusio Rusijos geležinkelių vadovo Vladimiro Jakunino, kuris įrašytas į 2014 m. JAV sudarytą Rusijos politikų, pareigūnų ir verslininkų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą.

Tačiau pasirodo, kalbai pasisukus apie galimas Rusijos grėsmes nacionaliniam saugumui, "Lietuvos geležinkeliai" taip pat ne šventoji karvė. Neseniai LRT paviešino tyrimą, kuriame atskleista, jog milijonines sumas už bėgius "Lietuvos geležinkeliams" per keletą metų jau susižėrė įmonė, kurios savininkas – buvęs Latvijos KGB karininkas Jurijus Simonenkovas. Jo ryšiai per buvusius KGB bendrus ir bankų bei metalo prekybos verslo partnerius driekiasi iki pat Rusijos politinių viršūnių.

"Lietuvos geležinkeliai" ir jos antrinės bendrovės iš Latvijos įmonės "Sigmen" per dešimtmetį nusipirko bėgių beveik už 130 mln. eurų. Bendrovės savininkas yra J.Simonenkovas, nors oficialiai – jo žmona. Iki 2016 m. J.Simonenkovas turėjo bendras įmones su Sergejumi Nosovu, kuris yra Rusijos Federacijos Valstybės tarybos, patariamojo Vladimiro Putino organo, narys ir Magadano srities gubernatorius. Taip pat jis vadinamas Sergejaus Čemezovo, artimo V.Putinui veikėjo, žmogumi. J. Simonenkovas Latvijos KGB tarnavo su Jevegenijumi Rolduginu, kuris mokėsi su V.Putinu KGB mokykloje ir kuris yra artimiausiu V.Putino draugu vadinamo Sergejaus Roldugino brolis. Latvijoje verslą pradėjo nuo KGB kadrinių darbuotojų įkurtos įmonės "Skonto", kurioje užsiėmė prekyba metalais ir bankais. Latvijos spaudos duomenimis, "Skonto" šiandien išgyvena ne pačius geriausius laikus.

Komentaras

Valdas Sutkus

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas

Situacija tokia, kad Lietuvoje "Lietuvos geležinkeliai" yra sujungę skirtingas veiklas. Jie valdo infrastruktūrą, užsiima komerciniais pervežimais, perveža keleivius. Taigi yra tam tikras interesų konfliktas, kadangi pervežimų geležinkeliu sferoje neegzistuoja laisva rinka. Teoriškai galima samprotauti, kad laisva rinka egzistuoja, tačiau praktiškai ji neveikia.

Įsivaizduokime situaciją, kai, sakykime, valstybinė įstaiga Automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, kuri kontroliuoja automobilių kelių tinklą, įsteigia krovininių automobilių pervežimo įmonę, o kartu dalija leidimus kitiems automobiliams važinėti keliais.

Taigi privatūs vežėjai geležinkeliais, kurie teoriškai lyg ir galėtų veikti, skundžiasi, kad "Lietuvos geležinkeliai" nesudaro jiems tinkamų sąlygų. Taigi interesų konfliktas akivaizdus.

Dar praėjusios Vyriausybės metu buvo sudaryta darbo grupė iš įvairių sričių specialistų, valstybinių ir visuomeninių įstaigų ir organizacijų atstovų, kurioje teko ir man dalyvauti, kuri išnagrinėjo visas įmones ir numatė scenarijus, kaip jos turėtų vystytis. Kalbant apie "Lietuvos geležinkelius", buvo nutarta, kad reikia atskirti į atskiras įmones – infrastruktūrą ir krovinių bei keleivių vežimą. Vežimo įmonė privatizuoti, o infrastruktūros valdymo bendrovę privatizuoti iš dalies, mažiau kaip trečdalį akcijų perduoti akcijų biržai. Tik taip galima pasiekti, kad valstybės įmonė veiks efektyviai. Prisiminkime "Lietuvos geležinkelių" veiklą – dalijo paramą, išpirkinėjo laivus. Tuo metu esant privačiam investuotojui, kuris jokios įtakos įmonės valdymui nevaidins, tačiau bus savotišku sarginiu šunimi, neleisiančiu švaistyti lėšų. Jei pinigai bus švaistomi, investuotojas gali kreiptis į teismą. Šia projektas po truputį juda, bet manoma, kad šias įmones visgi turėtų valdyti pagrindinė įmonė – "Lietuvos geležinkeliai".

Interesų konfliktas pasiliks, todėl manau, kad jį reikia išspręsti teisiniu būdu. Tada visi galės konkuruoti ir vežti krovinius geležinkeliais.

Taigi kol aukščiausi vadovai, darantys lemiamą įtaką geležinkelių transporto rinkoje, nepripažins, kad judama netinkama linkme, tol vargu ar galima tikėtis teigiamų rezultatų. Siekiant įsileisti konkurenciją į geležinkelių transporto rinką, visų pirma būtina, kad lemiamus sprendimus dėl prieigos prie geležinkelių infrastruktūros priimtų visiškai nepriklausomas nuo geležinkelio įmonių subjektas.