- Parengta pagal pranešimą spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dovanos, šventinės vaišės, dekoracijos ir dar daugybė kitų išlaidų per šventes gerokai ištuština kišenes ir sukelia nemenką stresą. Tyrimai rodo, kad nors lietuvių finansus šventės gerokai sujaukia, dovanoms pinigų jie negaili. Finansų ekspertai ragina šventėms susidaryti bent preliminarų išlaidų planą ir gerai įvertinti savo galimybes.
Neįvertiname galimybių
Skaitmeninių finansinių paslaugų įmonės „Credit24“ užsakymu atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa parodė, kad šventinės išlaidos turi įtakos daugiau nei pusės lietuvių finansiniam stabilumui, o beveik kas septintas apklaustasis nurodė, kad šventinės išlaidos gruodį labai paveikia jų finansinį stabilumą sausio mėnesį.
Tas pats tyrimas atskleidė, kad beveik trečdalis lietuvių šventinėms dovanoms skiria iki 10 proc. mėnesinių pajamų, tokia pati apklaustųjų dalis – nuo 10 iki 20 proc. mėnesio uždarbio. Vis dėlto yra ir tokių, kurie dovanoms išleidžia kur kas daugiau – net per 30 proc. mėnesinio atlygio.
„Visuomenės apklausa rodo, kad dauguma lietuvių neplanuoja savo biudžeto prieš šventes, galbūt dėl to kai kuriems per šį laikotarpį tenka ir pasiskolinti pinigų. Tačiau per šventes turėtume atsipalaiduoti, mėgautis gera nuotaika, šypsotis, o ne galvoti apie finansines problemas. Deja, smarkiai išaugančios išlaidos neišvengiamai sukuria finansinių išlaidų. Patarčiau net ir per šventes nepamiršti planuoti biudžetą, įvertinti savo galimybes ir nepirkti, nedovanoti daiktų ne pagal kišenę. Geriau pasitelkite savo laiką ir kūrybiškumą – tai gali turėti daug didesnę vertę nei bet koks itin brangus pirkinys“, – sako finansų ekspertė Neringa Žemaitė.
Vertė – ne kainoje
Rinktis kūrybingas, tačiau nebrangias dovanų idėjas – vienas geriausių būdų išvengti finansinio streso. Pasirūpinti, kad jūsų dovanos nesukeltų rūpesčių nei jums, nei jų gavėjui, yra ne mažiau svarbu nei pats dovanų teikimo džiaugsmas.
N. Žemaitė primena klasikinį patarimą – gaminkite dovanas patys arba ieškokite originalių idėjų, kurioms vertę suteikia ne kaina.
„Labai brangios dovanos gal ir parodo išskirtinį dėmesį, tačiau jų gavėjus dažnai priverčia jaustis nepatogiai, įpareigoja ieškoti lygiavertės dovanos. Nereikėtų dovanų paversti ir konkuravimo būdu – kas padovanos brangesnę, geresnę, didesnę ir t. t. Kiekvienas turime unikalių įgūdžių, kūrybiškų idėjų ar net užmirštų daiktų savo namuose, kurie gali pavirsti prasmingomis, asmeniškomis dovanomis. Juk kurti šilumą ir nuoširdumą galima iš paprastų dalykų, be poreikio visiškai ištuštinti piniginę“, – teigia N. Žemaitė.
Pastangos: kiekvienas turime unikalių įgūdžių, kūrybiškų idėjų ar net užmirštų daiktų savo namuose, kurie gali pavirsti prasmingomis, asmeniškomis dovanomis.
Patrauklios idėjos
Anot jos, puikiausiomis dovanomis gali tapti namų sąlygomis gaminti gardumynai ar sentimentalios smulkmenos, primenančios kartu praleistą laiką, orientuotos į žmogaus pomėgius ir pan.
Viena iš idėjų – sukurti prisiminimų albumą, surinkus svarbiausias bendras nuotraukas ir papildžius jį ranka rašytomis žinutėmis ar prisiminimais. Toks albumas taps ne tik dovana, bet ir unikaliu būdu parodyti dėmesį ir branginti praleistą laiką kartu.
Kita idėja – rankų darbo skanėstų rinkiniai, kurie neabejotinai suteiks šventinio jaukumo. Naminiai sausainiai, rankomis supakuoti arbatų mišiniai ar mažos į stiklainius supilstytos uogienės – tai paprastos, pigios, bet labai nuoširdžios dovanos.
N. Žemaitė pataria išlaidas dovanoms planuoti iš anksto, apie dovanas pagalvoti ne tik prieš pat šventes, bet ir kitais metų mėnesiais, pavyzdžiui, parvežti lauktuvių iš kelionių. Tai leidžia išlaidas paskirstyti per visus metus, išvengti brangių paskutinės sekundės pirkinių, o dovanas gaunantiems žmonėms daro dar didesnį įspūdį – juk apie juos pagalvojate ne tik prieš pat šventes.
Be naštos kitiems
Pasitaiko atvejų, kai dovanojamos dovanos, kurios jų gavėjus priverčia investuoti ir savų lėšų. Jei dėl tokių dovanų nebūna iš anksto susitarta, jos gali ne pradžiuginti, o net suerzinti.
„Kai kurios dovanos jų gavėjams atneša ir finansinių iššūkių, tad visuomet reikia įvertinti, ar su dovana neįteikiate ir kokių nors nepageidaujamų įsipareigojimų. Pavyzdžiui, galbūt padovanosite lėktuvo bilietus, kurie žmonėms sukels papildomo galvos skausmo ir išlaidų planuojant nakvynes kitoje šalyje ir pan. Galbūt padovanosite kvietimą į pramogą, kuriai reikės rasti laiko, planuoti išvyką, net papildomai primokėti. Nereikėtų dovanoti papildomų finansinių įsipareigojimų“, – kalba N. Žemaitė.
Prie tokių dovanų galima priskirti ir mažos vertės dovanų kuponus į parduotuves ar pramogų vietas, kuriose už juos neįmanoma nieko nusipirkti. Pavyzdžiui, nereiktų dovanoti 50 eurų kupono į SPA, kuriame apsilankymas kainuoja du ar tris kartus brangiau.
„Turbūt nereikia nė kalbėti apie gyvūnų dovanojimą, taip pat įpareigojimų lankyti kokius nors kursus ar sporto klubą. Dovanokite tai, kas sukuria džiaugsmą, o ne finansinius ar kokius nors kitus įsipareigojimus jums artimam asmeniui“, – pataria N. Žemaitė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūroje apdovanoti olimpinių ir paralimpinių žaidynių medalių laimėtojai bei jų treneriai
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį įteikė valstybinius apdovanojimus Paryžiaus olimpinėse ir paralimpinėse žaidynėse medalius iškovojusiems sportininkams bei jų treneriams. ...
-
Klaipėda neteko miesto ir šalies patrioto1
Baigiantis 2024 metams Klaipėda neteko nepalaužiamo Lietuvos patrioto, klaipėdiečio Jono Šilinsko. ...
-
Kruvina šuns egzekucija sukėlė šoką: augintinį rado subadytą peiliu gatvėje1
Itin žiauri istorija, nutikusi Palangoje, sukėlė vietos gyventojams tikrą šoką. Žmonės savo šunį rado subadytą peiliu gatvėje. Privataus kiemo vartai buvo uždaryti, todėl šeimai kilo įtarimų, jog taip buvo ruoštasi ap&...
-
Užgeso 33-ejų sporto trenerės gyvybė: dviejų mažamečių mamos istorija sujaudino ne vieną
Po sunkios kovos su onkologine liga mirė sporto trenerė Leoneta Jonutytė. ...
-
Dėl specifinio reiškinio Senojoje perkėloje stabdomi visi keltų reisai
Dėl prastų oro sąlygų pirmadienį Senojoje perkėloje laikinai stabdomi visi keltų reisai. ...
-
21 tona vaistų atliekų: rūpinamės aplinka ar švaistome pinigus?
Ar lietuviai pagaliau išmoko rūšiuoti, ar vis dėlto neatsakingai prisiperka per daug ir išmeta? Tokia dviprasmiška situacija vertinama Ligonių kasos, kuri suskaičiavo rekordinį kiekį pasenusių ir nebenaudojamų vaistų, atne&...
-
Latvijos kariuomenės vadas: apie Baltijos šalių užpuolimą dabar negali būti net kalbos
Apie plataus masto Rusija puolimą prieš Baltijos šalis dabar negali būti net ir kalbos. Tai interviu Latvijos gynybos ministerijos portalui pareiškė kadenciją baigiantis Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NGP) vadas Leonidas Kalnini...
-
Neringoje kilo diskusijos dėl fejerverkų: susipyko net šeimos
Visoje Neringoje draudžiama naudoti pirotechnikos priemones. Toks Neringos tarybos sprendimas įsigaliojo dar 2022-aisiais. Dalis politikų panoro tai pakeisti – fejerverkus leisti bent per didžiąsias šventes. Net rekordinė bendruomenės apkla...
-
Mokyklos nutolo nuo namų: kelionės atima vaikų laiką, skirtą būreliams ar poilsiui1
Daugiau nei 70 tūkst. Lietuvos mokinių į mokyklas kasdien vežami geltonaisiais autobusiukais. Iš jų 23 tūkst. – pradinukai. Tačiau nors transportas užtikrina galimybę mokytis, ekspertai ir tėvai klausia, ar toks sprendimas visada y...
-
Panevėžio rajone – pavojingas vairuotojų abejingumas geležinkelio pervažoje
Panevėžio rajone, pakeliui į Trakiškį, vietos gyventojai rado būdą, kaip greičiau pervažiuoti geležinkelio pervažą – jie nusuka „Stop“ ženklus į miško pusę. Tai leidžia vairuotojams ignoruoti taisykles: jie ne tik...