Tryškių miestelio bendruomenės inicijuotą ir Vyriausybei, Seimui bei prezidentui adresuotą peticiją jau pasirašė virš 5 tūkst. gyventojų.

„Reikalavimai nėra nauji, jie yra tie, kuriuos girdėjome visą laiką. Jeigu 2021 m. priėmėme sprendimą turėti 21 mokinį, šiandien girdime naują reikalavimą – atsitraukti iki 12 mokinių. Toje peticijoje mes ir turime reikalavimą atsitraukti iki 12 mokinių. Tai nėra teisingas sprendimas, matome būdų, kaip rasti tarpinius variantus, ir su autoriais turėsime tą diskusiją“, – antradienį žurnalistams teigė I. Gaižiūnas.

„Vienas iš būdų – steigti jungtinę gimnaziją. Jos padaliniuose gali būti mažesnės klasės, taip pat galimas skyriaus formavimas, tai gali būti vaikų ugdymas vykdant bendradarbiavimo sutartį. Arba tais metais neformuoti klasės atitinkamoje mokykloje ir užtikrinti vaikų pavėžėjimą į kitą mokyklą“, – pridūrė jis.

Pasak viceministro, ši peticija nėra vienintelis pasipriešinimas pokyčiams gimnazijose. Anot jo, visoje Lietuvoje iš 340 gimnazijų, yra apie 15, kurios numatyto reikalavimo dar nėra išsprendusios. Dauguma šių ugdymo įstaigų – Kretingos, Telšių, Šilalės ir Šilutės rajonuose.

„Nuo pat pirmų dienų, kai priiminėjame sprendimus dėl mokyklų tinklo tvarkymo jautėme pakankamą pasipriešinimą ir nenorą priiminėti sudėtingus sprendimus. Šiandien dienai tikrai turime keletą mokyklų per Lietuvą, keletą savivaldybių, kuriose nepriimami reikalingi sprendimai ir ieškoma būdų, kaip atsukti juos atgal“, – akcentavo jis.

Sprendimą padidinti kartelę 11-12 klasėms, ministerija aiškina geresniu ugdymosi poreikių tenkimu. Pasak viceministro, esant mažam mokinių skaičiui ribojamas privalomų pasirenkamųjų dalykų pasirinkimas, moksleiviams pateikiama menka pasiūla.

„Yra sudėtinga su vidurinio ugdymo dalykų pasirinkimu, ne visada yra suformuojamos grupės, siūloma mokiniams dalykų mokytis ir savarankiškai. Mūsų supratimu, tai nėra tinkamas sprendimas ar pasiūla. Būtų galima individualiai nagrinėti ir kiekvienos mokyklos ugdymo planą ir pažiūrėti, kokia ten yra dalykų pasiūla. Šis dalykų pasirinkimas yra itin svarbus, nes tai lemia mokinio karjerai, egzaminų pasirinkimui ir stojamajam balui“, – tikino jis.

Ministerijos duomenimis, didesnėse mokyklose besimokantys mokiniai turi vidutiniškai didesnius stojamuosius balus. Taip pat, ŠMSM turima informacija, vidurinio ugdymo mokinių skaičius koreliuoja su tolimesne abiturientų veikla.

Visgi, mokyklos, kuriose dėl mažo mokinių skaičiaus nebus vienuoliktos klasės, galės išlaikyti jau turimą gimnazijos statusą.

ELTA primena, kad Vyriausybė dar 2021 m. pritarė nuostatai, kad gimnazijose turi būti bent 21 vienuoliktokas.

Šio reikalavimo neįvykdžiusiose ugdymo įstaigose 11 klasės nebebūtų sudaromos.

Išlieka ir anksčiau galiojusi nuostata, kad nuo 2024 m. gimnazijose sudaromos ne mažiau kaip dvi III gimnazijos klasės, tačiau yra numatyta nemažai išimčių, kai mažiausias mokinių skaičius turi būti 21 arba net 12.

Visgi, ministerija numato išimtis tautinių mažumų mokykloms, mokyklų skyriams, jungtinėms gimnazijos ir gimnazijos, kurios yra vienintelės visoje savivaldybėje. Tarp jų – Neringai ir Birštonui.

Tuo metu pradiniame ir pagrindiniame ugdyme mažiausias leistinas moksleivių skaičius – 8.